Tai laiške Pasaulinės spaudos laisvės dienos, kuri minima gegužės
3-iąją, proga paskelbė UNESCO vadovas Koichiro Matsuura (Koičiras Macuura).
„Tie, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad pateiktų nepriklausomą ir
patikimą informaciją, kelia mums susižavėjimą, jie pelno mūsų pagarbą ir
paramą. Jie geriau už kitus supranta, kad informacijos priemonės svariu
indėliu prisideda prie atskaitingumo, atkūrimo ir sutaikinimo procesų „, -
sakoma laiške.
UNESCO vadovas pabrėžė, kad smurtas, saugumo garantijų žiniasklaidos
atstovams nebuvimas kelia šiandien didžiausią grėsmę žodžio laisvei.
Valstybės turi padaryti galą nebaudžiamumui, kuriam įsivyravus daromi
nusikaltimai žurnalistams, pažymėjo K.Matsuura.
Pavojingiausias žiniasklaidos priemonių atstovams „karštasis taškas“
pasaulio žemėlapyje tebėra Irakas - vien pernai ten žuvo 69 žurnalistai, o
nuo karinės operacijos pradžios 2003 metų balandį - daugiau kaip 170
žiniasklaidos priemonių atstovų, pažymima laiške.
Tarptautinio naujienų saugumo instituto vertinimu, per praėjusius
dešimt metų Rusija užėmė antrąją vietą po Irako pagal nužudytų žurnalistų
skaičių. Instituto duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Irake žuvo 138
žiniasklaidos priemonių darbuotojai, Rusijoje - 88, o Kolumbijoje - 72.
Gegužės 3-iąją paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena 1993 metų
gruodį nusprendė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.