Estijos valdžios sprendimas iš judraus sostinės centro perkelti
Bronzinio kario statulą į Karių kapines išprovokavo rusakalbio jaunimo
riaušes Taline, estų ambasados Maskvoje blokadą ir Rusijos pareigūnų
protestų bangą.
„Rusija, ne kartą patvirtinusi norą palaikyti partnerystės ir
bendradarbiavimo santykius, dabar vėl elgiasi taip, tarsi neseniai miręs
Borisas Jelcinas 1991-aisiais nebūtų sugriovęs Sovietų Sąjungos“, - švedų
dienraštyje „Svenska Dagbladet“ rašo Estijos užsienio reikalų ministras
Urmas Paetas.
Pasak Estijos diplomatijos vadovo, Rusija nesutiko su jos „buvusių
kolonijų“ nepriklausomybe ir demokratiją kaimyninėse valstybėse laiko
grėsme.
U.Paetas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai dėl estų ambasados Maskvoje
buvo nepriimtini, tačiau „mes vis dar esame pasirengę vesti dialogą ir rasti
problemos sprendimą“.
Ketvirtadienį Estijos ambasadorei Rusijoje dviem savaitėms išskridus
iš Maskvos atostogauti, kiek atslūgo diplomatinė įtampa tarp Talino ir
Maskvos, kurią sukėlė komunistinių laikų paminklo perkėlimas.
Kremliaus politiką palaikanti jaunimo organizacija „Mūsiškiai“
(„Naši“) tuo pačiu metu nutraukė savaitę trukusią protesto akciją prie
Estijos ambasados Maskvoje.
Šiuos protestus, kuriuos kartais temdė smurtas, griežtai pasmerkė
Europos Sąjunga ir NATO.
Tuo tarpu Rusijos federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio memorialinio centro viršininkas
generolas majoras Aleksandras Kirilinas pareiškė, kad perkeliant į kitą vietą
paminklą Kariui-išvaduotojui ir perlaidojant sovietų karių palaikus Estijoje
buvo šiurkščiai pažeista 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencija
dėl karo aukų gynimo ir jos papildomi protokolai.
Rusija varto Ženevos konvenciją
„Pagal Ženevos konvenciją, Estija, kuri priėmė sprendimą perkelti į
kitą vietą karių kapavietę drauge su ten palaidotų sovietų karių palaikais,
turėjo pranešti žuvusių kareivių giminaičiams, taip pat Rusijai apie būsimą
perlaidojimą ir tik turėdama teigiamą Rusijos ir giminaičių sutikimą galėjo
pradėti perlaidojimą", - sakė A.Kirilinas.
Generolas pažymėjo, kad Maskva negavo iš oficialios Estijos valdžios
jokių dokumentų apie būsimą sovietų kareivių perlaidojimą Taline.
„Jeigu Rusija atmestų tokį prašymą, pagal Ženevos susitarimus, Estija
tik po 5 metų turėtų teisę perkelti šį paminklą ir perlaidoti palaikus", -
pabrėžė generolas. Jis perskaitė žurnalistams 1949 metų rugpjūčio 12 dienos
Ženevos konvencijos konkrečius straipsnius, kuriuos, jo nuomone, pažeidė
Estija.
Atsakydamas į „Interfax" klausimą apie galimybes perkelti Bronzinį
kareivį iš Talino į Rusiją A.Kirilinas pažymėjo, kad jis nepritaria tokiems
perlaidojimams.
„Aš asmeniškai griežtai nepritariu bet kuriam karių kapų perkėlimui iš
užsienio į Rusijos teritoriją. Jeigu mes tik pradėsime tai daryti, po 30-50
metų Europoje niekas nežinos, kas gi sutriuškino fašistus ir išvadavo
Europos šalis", - pažymėjo generolas.
A.Kirilinas pabrėžė, kad dėl Estijos kaltės iki šiol nepasirašytas
tarpvyriausybinis susitarimas dėl karių kapų.
„Jau keleri metai vedamos tokios derybos su Estija ir kitomis
Pabaltijo respublikomis. Estija reikalauja, kad mes perduotume Estijos
gyventojų aukų sovietų valdžios metais sąrašus. Mes sutikome su šiuo
reikalavimu, bet Estija kažkodėl mumis nepatikėjo", - sakė generolas.