Prezidentas argumentavo sprendimą pavojumi, kad „uzurpuos valdžią“
parlamento koalicija, į kurią įeina premjero Regionų partija, socialistai ir
komunistai.
Koalicija pateikė savo kaltinimais ir atsisakė paklusti V.Juščenkos
sprendimui. Ji uždraudė vyriausybei finansuoti rinkimus ir kreipėsi į
Konstitucinį teismą, reikalaudama pripažinti, kad įsakas neatitinka
konstitucijos.
Iškilus šioms kliūtims, šalys pareiškė pasiryžimą surasti kompromisą,
bet dabar V.Janukovyčius pateikia priekaištų V.Juščenkai.
„Viena pirmųjų susitarimų buvo sustabdyti bet kuriuos prezidento,
ministrų kabineto, Aukščiausiosios Rados veiksmus, kurie sugadintų derybas.
Deja, šį susitarimą sulaužė (prezidentas)“, - sakė premjeras, pradedamas
pirmąjį po ilgų gegužės poilsio dienų Kabineto posėdį.
„Tai - gėda prieš visą pasaulį. Aš šiandien kalbėjausi su Europos ir
kai kurių kitų pasaulio šalių vadovais. Man buvo įdomu išgirsti, kaip
reaguoja pasaulis, reakcija visiškai neigiama“, - pridūrė jis.
V.Janukovyčius nepatenkintas tuo, kad jo pagrindinis politinis
varžovas dar 2004 metų prezidento rinkimuose užuot „prie derybų stalo“
svarstęs, ar tikslingi pirmalaikiai parlamento rinkimai, balandžio 25 dieną
be įspėjimo pasirašė pakartotinį įsaką dėl rinkimų. Negana to, šios savaitės
pradžioje Juščenka atleido Konstitucinio teismo, kuriam pažadėjo būti
klusnūs ir prezidentas, ir premjeras, du teisėjus.
Tai padaryta siekiant išvengti verdikto, kad prezidento veiksmai
neatitinka konstitucijos, įsitikinęs V.Janukovyčius.
„Deja, šventės buvo prastos: mes vėl gavome dovanų iš prezidento.
Manęs asmeniškai tai nestebina nuo 2004 metų“, - pareiškė premjeras.
Prezidento įsakuose pažymima, kad Konstitucinio teismo pirmininko
pavaduotojas Valerijus Pšenyčnas ir paskirta parengti pranešimą teisėja
Siuzana Stanik atleisti „dėl to, kad sulaužė priesaiką“, daugiau jokių
detalių nenurodoma.
Ukrainos saugumo tarnyba balandį pranešė, kad ištirs, ar teisėja
S.Stanik susijusi su korupcija. Teisėja šiuos kaltinimus neigia.
V.Juščenka paskelbė savo antrąjį įsaką dėl pirmalaikių rinkimų,
nukeliantį juos iš gegužės 27 dienos į birželio 24-ąją, motyvuodamas tuo,
kad reikia duoti daugiau laiko jiems pasirengti.
V.Janukovyčius įžvelgia šiuose veiksmuose mėginimą įbauginti.
„Suprantamas tikslas - pirmiausia įbauginti Konstitucinį teismą,
paralyžiuoti jo darbą, neleisti priimti sprendimo, o jeigu pavyks įbauginti
kitus (teisėjus) - pasiekti tikslą, kad teismas pripažintų įsaką
atitinkančiu konstituciją. Tai, be abejo nepadeda gerinti politinės
situacijos šalyje“, - įsitikinęs premjeras.
Jo nuomone, „padėtis šalyje labai sudėtinga“.
„Aš asmeniškai visiškai nesutinku, kad šalyje kuri nors valdžios
atšaka vykdytų tokį jėgos procesą, kurį dabar vykdo prezidentas“, - pridūrė
V.Janukovyčius.
Tuo tarpu įstatymų numatytas terminas sudaryti rinkimų apylinkes
baigėsi. Centrinės rinkimų komisijos vadovas anksčiau ragino V.Janukovyčiui
lojalias partijas liautis ignoravus V.Juščenkos įsaką iki gegužės 3 dienos
24 valandos pateikti patvirtinti vietos rinkimų komisijų narių sąrašus.
Rada neeiliniame posėdyje balandžio 30 dieną pareikalavo iki gruodžio
9 dienos surengti ir parlamento, ir prezidento pirmalaikius rinkimus.
V.Juščenka nesutinka palikti prezidento postą, kol nesibaigė įgaliojimų
laikas.
Kai kurie analitikai mano, kad dėl parlamento ir prezidento
pirmalaikių rinkimų šalies valdžia gali būti paralyžiuota.
„Vienu metu rengti ir prezidento, ir parlamento rinkimus - pats
blogiausiais variantas: jis itin rizikingas, nes pernelyg daug bus pastatyta
ant kortos“, - sakė Taikomųjų politikos tyrimo centro vadovas Volodymyras
Fesenka.
Pasak jo, kažin ar galima tikėtis, kad vienu metu surengti dveji
rinkimai vyks ramiai, jų rezultatai nebus užginčyti teismuose ir jų metų
nevyks protesto akcijos, kaip per 2004 metų „oranžinę revoliuciją“.
V.Juščenka buvo išrinktas prezidentu 2004 metų pradžioje penkerių metų
laikotarpiui. Pastarieji rinkimai į parlamentą vyko 2006 metų kovą.