Už Nicolas Sarkozy -daugiau nei 53 procentai, už Segolene Royal -apie 47 procentus rinkėjų balsų. Tokius preliminarius Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus paskelbė Belgijos naujienų portalas lalibre.be.
Užsidarius balsavimo urnoms, savo pralaimėjimą oficialiai pripažino ir S.Royal.
Kaip ir balandžio 22-ąją, per pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, taip ir šiandien, nelaukdami antrojo turo balsavimo pabaigos, belgų naujienų portalai jau paskelbė išankstinius balsavimo rezultatus.
Ar tai vadinamieji "Exit -poll" (Apklausos po išėjimo) rezultatai, gaunami apklausiant ką tik balsavusius rinkėjus, neskelbiama.
„Exit-poll" apklausos dažniausiai itin tiksliai atspindi realius rinkimų rezultatus.Prancūzijoje, kaip ir daugumoje demokratinių valstybių, skelbti preliminarius rinkimų rezultatus, nepasibaigus balsavimui, yra draudžiama.
Už tai gresia įkalinimas bei bauda iki 75 tūkstančių eurų. Tuo tarpu, kaimyninėje Belgijoje, kur negalioja Prancūzijos įstatymai, tai daryti galima.
Kaip pranešė BNS, Prancūzijos rinkėjai sekmadienį
renka šalies prezidentą ir tikriausiai išrinks dešiniųjų kandidatą Nicolas
Sarkozy, kuris žadėjo šalies atgimimą per reformas ir
„sunkų darbą".
Lrytas.lt videorubrikoje - reportažas iš Prancūzijos.
Maždaug 44,5 mln. rinkėjų gali balsuoti per šiuos rinkimus, kuriuose
52 metų N.Sarkozy, imigranto iš Vengrijos sūnus, varžosi su socialiste
Segolene Royal, siekiančia tapti pirmąja moterimi
Prancūzijos prezidento poste.
Naujasis prezidentas pakeis Jacques'ą Chiracą, kuris
pasitraukia po 12 prezidentavimo metų.
N.Sarkozy, kuris, kaip rodo apklausos, populiarumu lenkia S.Royal,
siūlo mokesčių mažinimą ir skatinimą daugiau dirbti, be to, propaguoja
griežtesnę imigracijos kontrolę „visiškai nutraukiant" ryšius su praeities
politika.
53 metų S.Royal, buvusi prezidento Francois Mitterrand'o patarėja, nori apginti gerą socialinę apsaugą, kurti darbo vietas
ir vykdyti didelio masto institucines reformas, kad vyriausybė priartėtų
prie paprastų žmonių.
Paskutinėms apklausoms rodant, kad rinkimus laimės N.Sarkozy, S.Royal
penktadienį perspėjo, kad jo pergalė gali vėl pakurstyti smurtą
priemiesčiuose, kur gyvena daug imigrantų ir kur 2005 metų pabaigoje tris
savaites vyko riaušės.
S.Royal sakė, kad N.Sarkozy yra „pavojingas" lyderis, kuris
suskaldytų, o ne suvienytų Prancūzijos visuomenę. Ji paragino rinkėjus
parodyti, kad apklausos „melavo".
Buvusio vidaus reikalų ministro N.Sarkozy nemėgsta daugelis imigrantų
iš arabų ir Afrikos šalių.
Dėl savo griežtos pozicijos įstatymų ir tvarkos atžvilgiu ir pažado
apvalyti priemiesčius nuo prasčiokų jis tapo priešu skurdiems rajonams, kur
daugelis imigrantų iš Šiaurės Afrikos palikuonių skundžiasi, kad yra
atskirti nuo visuomenės.
Paryžiuje ir priemiesčiuose buvo imtasi sustiprintų saugumo priemonių,
kad būtų užkirstas kelias galimam smurtui N.Sarkozy pergalės atveju.
Savaitraštis „Journal du Dimanche" išspausdino tokią antraštę:
„Rinkimai, kurie sukrės Prancūziją".
Rekordinis rinkėjų antplūdis
Sekmadienį vykstančiame antrajame
Prancūzijos prezidento rinkimų ture iki vidurdienio balsavo beveik 35 proc.
rinkėjų. Tai pats didžiausias procentas per daugiau kaip tris pastaruosius
dešimtmečius, pranešė pareigūnai.
Nuo rinkimų apylinkių atidarymo iki vidurdienio balsuoti atėjo 34,11
proc. iš 44,5 mln. šalyje registruotų rinkėjų. Balandžio 22 dieną vykusiame
pirmajame ture per tą patį laiką balsavo 31,21 proc. rinkėjų, pranešė vidaus
reikalų ministerija. Tuo tarpu per 2002 metų prezidento rinkimus šis
skaičius siekė 26,2 proc.
Vidurdienį užregistruotas rinkėjų procentas yra pats didžiausias per
pastaruosius ketverius prezidento rinkimus nuo 1981 metų (dar jie vyko 1988,
1995 bei 2002 metais). Tik 1974 metais per rinkimus, kuriuos laimėjo Valery
Giscard d'Estaingas (Valeri Žiskar Destenas), buvo užregistruotas dar
didesnis balsavusiųjų skaičius - 35,62 proc.
Iš viso balandžio 22 dieną pirmajame rinkimų ture balsavo 83,77 proc.
rinkėjų. Tai pats didžiausias skaičius nuo 1974 metų, kai balsavo 84,2 proc.
rinkėjų.