Pareiškime nurodoma, kad gegužės 9-oji Europoje minima kaip
„susitaikymo diena“.
„Europos Sąjunga, kuriai priklauso Estija, ir susikūrė tam, kad
niekada daugiau nebepasikartotų smurtas tarp Europos valstybių, europiečių,
kad būtų padėtas tvirtas pagrindas gerovei, stabilumui, taikiai visų
bendrijos šalių ir jų gyventojų ateičiai“, - pabrėžia politikai.
Pirmieji valstybės asmenys pabrėžia, kad „Antrojo pasaulinio karo
pabaigos metinės mums visiems primena pergalę prieš vieną totalitarinį
režimą. Skausmas ir karo baisumai neklausė tautybės. Šias kančias patyrė
visi, kurie buvo įtraukti į karą. Mes gedime visų, kurių netekome kare“.
Drauge, jų nuomone, „daugeliui Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškia
pergalę prieš tironiją, bet taip pat daugeliui - vieno prievartos režimo
pasikeitimą kitu“.
Demokratinės visuomenės, kur visi gali švęsti savo pergales, taip pat
gedėti savo netekčių, prielaida yra savęs ir kitų gerbimas, pažymima
pareiškime.
„Tačiau istorijos nemokoma ir nesimokoma gatvėse. Estija žino, kokia
vertinga yra laisva ir demokratiška visuomenė, ir čia visi gali švęsti savo
šventes, taip pat gedėti savo netekčių. Bet to prielaida yra savęs ir kitų
gerbimas“, - sakoma pareiškime.
„Mes tikime Estijos gyventojų išmintimi ir santūrumu, jų noru saugoti
savo valstybę. Mūsų bendra ateitis. Mūsų žmonių Estijoje. Ir Estijos -
Europoje „, - sakoma jame.
Iš Latvijos - paramos balsas
Latvijos užsienio reikalų ministras Artis
Pabrikas pirmadienį nusiuntė dabar Europos Sąjungoje (ES) pirmininkaujančios
Vokietijos užsienio reikalų ministrui Frankui-Walteriui Steinmeieriui laišką, kuriame paragino nedelsiant pareikšti Estijai bendrą ES paramą.
Latvijos URM darbuotojai pažymėjo, jog A.Pabrikas vėl pareiškė
nuogąstavimą dėl neteisėtų piketuotojų veiksmų prie Estijos ambasados
Maskvoje pastato. Jis mano, kad šios akcijos pažeidžia Vienos diplomatinių
sankcijų konvenciją.
Laiške taip pat sakoma, kad Estija, kaip demokratinė šalis, turi teisę
priimti suverenius sprendimus ir neleistina kitoms šalims kištis į Estijos
reikalus.
Pirmadienį valdančiosios Latvijos koalicijos posėdyje taip pat buvo
svarstomas siūlymas ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje būtinai
pareikšti paramą Estijai ir priimti atitinkamą deklaraciją, pranešė „Tėvynei
ir Laisvei“ ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę
susivienijimo frakcijos parlamente pirmininkas Maris Grinblatas.
„Gali būti diskusijų dėl teksto redagavimo, bet sunkumų priimant šį
dokumentą, manau, neiškils“, pridūrė jis.
Valdžios vyrų įvertinimas - nevienareikšmis
Estijos ministro pirmininko A.Ansipo ir Talino mero E.Savisaaro veiksmus per
riaušes šių metų balandžio pabaigoje estiškai kalbantys šalies gyventojai ir
kitataučiai vertina visiškai priešingai.
Tai rodo bendrovės „TNS Emor" surengto Estijos radijo „Eesti Raadio"
užsakymu tyrimo rezultatai. Remiantis apklausa, nuomonės, kad Reformų partijos narys A.Ansipas
ėmėsi „gerų" arba „veikiau gerų" veiksmų, laikosi 82 proc. estų ir tik 6
proc. kitataučių. Kadangi 84 proc. rusakalbių gyventojų neigiamai įvertino A.Ansipo
veiksmus, iš viso ministrą pirmininką parėmė 57 proc. apklaustųjų.
Centro partijos lyderio Edgaro Savisaaro pozicijai pritarė tik 9 proc.
estų ir 56 proc. kitataučių. 16 proc. šalies rusakalbių gyventojų sostinės mero veiksmus po
Bronzinio kareivio paminko perkėlimo į kitą vietą įvertino neigiamai, 28
proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Iš viso E.Savisaaro veiksmus vertina teigiamai 24 proc. respondentų, o
neigiamai - 59 procentai.
Per bendrovės „TNS Emor" atliktą gegužės 2-5 dienomis tyrimą buvo
apklaustas 501 žmogus.