T.Blairas ketvirtadienį pranešė, kad iš posto pasitrauks birželio 27 dieną - 10 metų po atėjimo į valdžią, kuris buvo vadinamas nauja aušra Didžiajai Britanijai.
Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą apie T.Blairo pasakytą kalbą.
T.Blairas, kuris studijuodamas teisės mokslus Oksfordo universitete
grojo gitara studentų roko grupėje „Ugly Rumours“ ir buvo jos lyderis, dėl
paramos JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003-iaisiais tapo vienu iš
prieštaringiausiai vertinamų pasaulio lyderių.
Net praėjus ketveriems metams po invazijos į Iraką Britanijos
dalyvavimas joje vis dar skaldo šalies visuomenę, kurios nepasitenkinimą
parodo gerokai sumažėjęs T.Blairo ir jo Leiboristų partijos populiarumo
reitingai viešosios nuomonės apklausose.
Dabar 54 metų T.Blairas pripažįsta, kad jo pasitraukimas iš premjero
posto gali padėti jo partijai.
„Tačiau aš taip pat manau..., jog esminė naujųjų leiboristų nuostata,
kad būtina atsikratyti kai kurių senų pozicijų skirtumų tarp politikos
kairės ir dešinės... nesikeis“, - sakė T.Blairas prieš dešimtąsias jo
triuškinamos pergalės 1997-ųjų rinkimuose metines, kurios buvo paminėtos
gegužės 2 dieną.
Būsimasis premjeras Anthony Charlesas Lyntonas Blairas gimė 1953 metais gegužės 6 dieną Škotijos sostinėje Edinburge, Hazel ir Leo Blairų šeimoje.
Jo tėvas buvo Škotijos jaunųjų komunistų lygos sekretorius, tačiau
vėliau tapo ištikimas konservatorių premjerės Margaret Thatcher (Margaret
Tečer) laisvos rinkos ideologijai.
Jaunasis Tony studijavo Fetese, elitinėje Škotijos mokykloje,
vadinamoje „kiltuotu Itonu“. Buvę mokytojai Tony prisimena kaip protingą,
bet padykusį mokinį.
Vėliau Oksfordo Šv. Jono koledže jis baigė teisę ir tapo baristeriu.
Studijuodamas ilgaplaukis T.Blairas nutrintais indiškais marškiniais dainavo
savo roko grupėje ir labiau domėjosi sportu nei politika.
Pirmą kartą į Bendruomenių rūmus šiaurės rytų Anglijoje esančiame
Sedžfilde T.Blairas buvo išrinktas 1983-aisiais, kai M.Thatcher vadovaujami
konservatoriai ryžtingai stengėsi nukreipti šalies politiką į dešinę.
Sąmojingais ir taikliais pasisakymais per parlamento debatus
užsitarnavęs gerą reputaciją, jis sparčiai kilo partijos, kuri mėgino
atsitiesti po virtinės skaudžių pralaimėjimų rinkimuose ir aštrių vidaus
kovų, karjeros laiptais.
1994 metais staiga mirus leiboristų lyderiui Johnui Smithui, T.Blairas, kuriam tuo metu buvo vos 41-eri, buvo išrinktas jo įpėdiniu, kai sudarė susitarimą su dabartiniu finansų ministru Gordonu
Brownu, kad vėliau nesieks perrinkimo.
Dabar G.Brownas, beveik neabejojama, pakeis jį premjero poste.
Leiboristų pergalė 1997-ųjų rinkimuose, leidusi 43 metų T.Blairui
tapti jauniausiu Britanijos ministru pirmininku per 185 metus, buvo laikoma
naujos politikos pradžia po 18 metų trukusio M.Thatcher, o vėliau Johno
Majoro vadovaujamų konservatorių valdymo.
Tapęs premjeru charizmatiškasis T.Blairas, priešingai nei buvo
įprasta, stengėsi nenutolti nuo visuomenės. Jis lankydavosi britų popgrupių
koncertuose ir pelnė britų simpatijas, kai drauge gedėjo automobilio
avarijoje žuvusios Velso princesės Dianos, kurią pavadino „žmonių princese“.
Tačiau visa tai užgožė virtinė užsienio konfliktų, ypač vis dar
vykstantis karas Irake, bei tai, ką kai kas laikė cinišku leiboristų
manipuliavimu žiniasklaida siekiant paveikti visuomenės nuomonę, o taip pat
daugybė skandalų, susijusių su jo partija ir ministrais.
Anksčiau jaunatviškas ir fotogeniškas T.Blairas laikytas politiku,
galinčiu palenkti į leiboristų pusę politiškai apatiškus rinkėjus, moteris
ir jaunimą, tačiau dabar nemažai Leiboristų partijos narių į žilstelėjusį
premjerą žiūri kaip į kliūtį siekiant pergalės rinkimuose.
Po pergalės 2005-ųjų visuotiniuose rinkimuose keturių vaikų tėvas
T.Blairas tapo pirmuoju leiboristų lyderiu, užsitikrinusiu trečią iš eilės
kadenciją premjero poste.
Jo socialinė ir ekonominė politikai gerokai nutolo nuo kairiosios
pakraipos, socialistinių Leiboristų partijos ištakų.
Nemažai leiboristų smerkė T.Blairą už tai, kad jis nutraukė
tradiciškai tamprius partijos ryšius su profesinėmis sąjungomis, kad
transformuotų ją į laisvosios rinkos vertybes propaguojančią bei į verslą
orientuotą politinę jėgą, kuri tapo panašesnė į dešiniosios pakraipos
torius.
Tačiau šiai politinei jėgai, kuri nuo 1994 metų žinoma kaip Naujoji
leiboristų partija, pavyko pelnyti rinkėjų palankumą, tuo tarpu senąją
leiboristų gvardiją per praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį iš esmės
sužlugdė tarpusavio ideologinės rietenos.
Vidaus politikos srityje T.Blairas įgyvendino vienas didžiausių
konstitucinių permainų - Škotijoje ir Velse po 1997 metais vykusių
referendumų atsirado autonominės administracijos.
Nors visą parengiamąjį darbą atliko J.Majoras, būtent T.Blairas
1998-aisiais pasirašė Didžiojo penktadienio susitarimą Šiaurės Airijoje,
kuris iš esmės užbaigė ne vieną dešimtmetį trukusią kruviną nesantaiką tarp
provincijos katalikų ir protestantų bendruomenių.
Kiti reikšmingi darbai, prie kurių per savo valdymo dešimtmetį
prisidėjo T.Blairas, buvo Žmogaus teisių akto priėmimas, nuo viduramžių
gyvuojančių nerenkamų aukštųjų parlamento rūmų pertvarkymas ir didesnio
teisinio pripažinimo tos pačios lyties asmenų poroms suteikimas.
Didžiosios Britanijos centriniam bankui buvo suteikti įgaliojimai
nustatyti bazines palūkanų normas, taip pat buvo nustatytas minimalus darbo
užmokestis.
Tiek T.Blairas, tiek G.Brownas savo prioritetais visuomet skelbė
tvaraus ekonominio klestėjimo skatinimą, užimtumo didinimą bei priemones
ekonomikos augimui remti.
Kai T.Blairo žmona Cherie, garsi žmogaus teisių advokatė,
2002-ųjų gegužės 20 dieną pagimdė jų trečiąjį vaiką, sūnų Leo, premjeras
tapo pirmuoju pareigas einančiu britų vyriausybės vadovu nuo 1849 metų,
susilaukusiu atžalos.
Tačiau T.Blairas taip pat tapo pirmuoju pareigas einančiu britų
premjeru, kuris buvo apklaustas dėl policijos atliekamo tyrimo. Pernai
gruodį jis buvo apklaustas tiriant įtarimus, kad leiboristai už dosnią
finansinę paramą siūlė vietas Lordų Rūmuose.
Nors pats T.Blairas nori būti prisimenamas kaip premjeras, reformavęs
švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų ir teisėtvarkos sistemas, jo nuopelnus
neabejotinai nustelbs Irako šešėlis.
Sprendimas tvirtai remti Jungtines Valstijas ignoruojant visuomenės
nepritarimą smarkiai pakenkė jo autoritetui namuose ir tarptautinėje
arenoje.