Praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad Rusija
planuoja sustabdyti savo dalyvavimą ĮGE, apkaltinęs NATO valstybes
ignoruojant šį susitarimą, kuris buvo parengtas netrukus po šaltojo karo.
Rusijos generalinio štabo viršininkas generolas Jurijus Balujevskis
Briuselyje po susitikimo su kolegomis iš NATO žurnalistams sakė, kad rusų
pareigūnai pradėjo pasirengimą įgyvendinti šį V.Putino grasinimą.
„Šiandien galiu pasakyti, kad ĮGE atsidūrė prie žlugimo slenksčio,
nors Rusija to nenori“, - sakė jis per spaudos konferenciją.
1990 metais NATO valstybių, kurių tada buvo 22, ir Varšuvos sutarties
šalių pasirašyta ĮGE numatė sumažinti penkių pagrindinių tipų (tankų,
šarvuočių, karo laivų, artilerijos ir raketų) įprastinę ginkluotę.
Atsižvelgiant į pasikeitusias tarptautinio saugumo sąlygas, sutartis
1999 metais Stambule buvo peržiūrėta. Tačiau atnaujintą ĮGE yra
ratifikavusios tik keturios valstybės - Baltarusija, Kazachstanas, Rusija ir
Ukraina.
NATO reikalauja, kad prieš tai, kai jos narės ratifikuos naująją
versiją, Rusija išvestų savo likusias pajėgas iš Gruzijos ir Moldovos.
Ir NATO, ir Rusija viešai tvirtina, kad ĮGE yra saugumo Europoje
kertinis akmuo. Kol kas neaišku, kokios bus Maskvos sprendimo paskelbti ĮGE
vykdymo moratoriumą pasekmės.
Kai kurie analitikai sako, kad šis žingsnis turėtų daugiau simbolinę
prasmę, nes pasibaigus šaltajam karui tiesioginės karinės konfrontacijos
tarp Rusijos ir Vakarų grėsmė sumažėjo.
Maskva tvirtina, kad JAV planai šiais metais Rumunijoje ir Bulgarijoje
įrengti bazes keliems tūkstančiams karių pažeidžia ĮGE nuostatas, ir
atkakliai laikosi savo pozicijos, kad neprivalo išvesti savo pajėgų iš
Gruzijos ir Moldovos.
NATO pareigūnai sako, kad šios JAV bazės bus laikinos ir todėl jų
įrengimas negali būti vertinamas kaip ĮGE pažeidimas.
„Sutartis neužkerta kelio laikinam dislokavimui“, - sakė vienas
Aljanso pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Pasak pareigūno, NATO sąjungininkes padrąsino Rusijos žingsniai
sumažinti savo kontingentą Gruzijoje, tačiau joms nerimą kelia tai, kad
analogiškų veiksmų nebuvo imtasi Moldovoje.
„Nuo 2004-ųjų išvedimas iš esmės sustabdytas. Mums tai nepriimtina“, -
sakė jis.
Rusijos generalinio štabo viršininkas Briuselyje dar kartą patvirtino
griežtą Maskvos nepritarimą JAV planams dislokuoti priešraketinės gynybos
skydą Rytų Europoje. Vašingtonas tvirtina, kad šios sistemos reikia Europai
ir JAV pajėgoms joje apginti nuo Irano raketų.
V.Putinas šiuos JAV planus įvardijo kaip vieną pagrindinių veiksmų,
kurstančių įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Pasak J.Balujevskio, Irano raketų grėsmė perdedama ir negali būti
laikoma priežastimi Europoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos
elementus.
Kalbėdamas apie Irano galimybes pasigaminti tarpžemynines balistines
raketas, Rusijos generalinio štabo viršininkas sakė, kad hipotetiškai tai
įmanoma, tačiau tam reikalingos aukštosios technologijos.
Jo nuomone, Iranui reikės 10-12 metų pasigaminti raketas, lekiančias
iki 2 000 km. Pasak generolo, dabar Teheranas turi raketų, galinčių pasiekti
taikinius tik Izraelio teritorijoje.
„Vakarų Europos šalys, jau nekalbant apie JAV, yra nepasiekiamos šioms
raketoms“, - sakė J.Balujevskis.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos, ragindamos Maskvą pripažinti naujas
hipotetines grėsmes, kurias esą kelia Iranas, prisideda prie „naujų Berlyno
sienų“ Europoje kūrimo.
„Mes to nenorime“, - pabrėžė generolas.