Jų baigtis gali turėti įtakos ne tik šalies įvaizdžiui tarptautinėje
arenoje, bet ir renkant pagrindinę kandidatūrą 2008 metais vyksiančiuose
prezidento rinkimuose, kai iš posto pasitrauks dabartinis valstybės vadovas
Robertas Kočarianas.
Centrinė rinkimų komisija (CRK) pranešė, kad apdorojus apie 60 proc.
biuletenių, tvirtai pirmauja Respublikonų partija, vadovaujama šalies
ministro pirmininko, įkandin jos eina proprezidentinės partijos „Klestinti
Armėnija“ ir „Sąjunga“, ketvirta - opozicinė partija „Įstatymų šalis“.
„Negalutiniais duomenimis, 5 proc. barjerą pavyko įveikti tik
keturioms politinėms partijoms. Kol kas pirmauja Respublikonų partija“, -
agentūrai „Reuters“ sakė CRK atstovė spaudai Covinar Nazarian.
Pasak jos, balsai tebeskaičiuojami, tačiau „rinkimų rezultatai vargu
ar radikaliai keisis“.
Prezidento sąjungininko ir potencialaus įpėdinio, premjero Seržo
Sargsiano vadovaujama Respublikonų partija buvo laikoma šeštadienį vykusio
balsavimo, kuriame dalyvavo 59,4 proc. iš 2,3 mln. rinkėjų, favorite.
Negalutiniais duomenimis, ši partija surinko 35-40 proc. rinkėjų balsų.
„Mes ir nesitikėjome gauti daugiau kaip 50 proc. balsų, nes turėjome
mūsų vertų oponentų“, - sakė „Reuters“ Respublikonų partijos atstovas
Armenas Ašotianas.
Antrą vietą užimančiai partijai „Klestinti Armėnija“ vadovauja žinomas
verslininkas ir šalies Olimpinio komiteto vadovas Gagikas Carukianas.
Partija, tarp kurios vadovų yra daugelis dabartinio šalies prezidento
administracijos darbuotojų, įkurta tik prieš metus.
„Sąjunga“ buvo atstovaujama ir senajame parlamente, kur įėjo į
valdančiąją koaliciją, bet „Įstatymų šalis“ iš jos pasitraukė ir perėjo į
opoziciją.
Vienintelei opozicijos jėgai, kuri, negalutiniais duomenimis, pateko į
parlamentą, vadovauja buvęs parlamento pirmininkas Arturas Bagdasarianas,
nestokojantis ir ambicijų tapti prezidentu.
Opozicija smerkia rinkimus
Centrinė rinkimų komisija nurodė gavusi vos keletą skundų, bet ir jų
dalis nepasitvirtino, o CRK pirmininkas Gareginas Azarianas sakė, kad
„rinkimai vyko ramiai ir laikantis įstatymų“.
Šios mažos šalies vadovybė žadėjo sąžiningus rinkimus, siekdama
pagerinti tarptautinį įvaizdį, gerokai nukentėjusį per ankstesnius rinkimus,
nes nė vieneri jų nebuvo pripažinti atitinkančiais pasaulinius demokratijos
standartus.
Tačiau kai kurios opozicinės partijos netrukus po balsavimo pareiškė,
kad rinkimų metu būta pažeidimų, konkrečiai, bandymų papirkti rinkėjus,
sugadintų biuletenių, nesusipratimų dėl sąrašų.
Armėnijos opozicinės partijos „Respublika“, „Naujieji laikai“ ir
opozicinis blokas „Apkalta“ paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė parlamento
rinkimus ir pavadino juos logiška, dėsninga ir derama visišku neteisėtumu ir
prievarta grįsto rinkimų proceso išdava.
Pareiškimo autorių nuomone, artimiausiomis valandomis „bus žengti
paskutiniai žingsniai siekiant suklastoti balsų skaičiavimo procesą“.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijai vadovavęs
Vladimiras Rušaila savo ruožtu pareiškė, kad „rinkimai į Armėnijos
parlamentą vyko atvirai, skaidriai, teisingai ir visiškai atitiko visas
Armėnijoje galiojančių rinkimų įstatymų normas“.
Rinkimus stebėjo ne tik 239 NVS atstovai, bet ir keli šimtai
tarptautinių stebėtojų, tarp jų 400 ESBO žmogaus teisių instituto biuro
atstovų.
Ši organizacija neslėpė nerimo, kad Armėnija atsisakė išduoti vizas
stebėtojams iš Turkijos. Jerevanas pasiteisino tuo, jog nepalaiko
diplomatinių santykių su Ankara dėl neišspręsto ginčo: pastarosios nenoro
pripažinti genocidu pusantro milijono armėnų žudynes Osmanų imperijoje.