Euforijos apimta minia mojavo vėliavomis ir nuolat dainavo atlikėjai sėkmę atnešusią dainą „Molitva“ („Malda“).
Per pastaruosius penkiolika metų tai reta proga švęsti šios šalies gyventojams, turėjusiems iškęsti Balkanų karus ir daugybę politinių neramumų.
„Aš taip džiaugiuosi, kad tai nebuvo kokia nors karo daina, - prisipažino valstybinės televizijos RTS direktorius Aleksandras Tijaničius. - Kitais metais surengti Eurovizijos konkursą Belgrade reiškia pagaliau grįžti į normalias vėžes.“
Dainų konkurse pasiekta pergalė gali sušvelninti šalį apėmusį „persekiojimo sindromą“: jos vaidmuo Jugoslavijos karuose buvo pavertęs valstybę tarptautinėje arenoje atstumtąja. Dauguma serbų jaučiasi be pagrindo apkaltinti Vakarų politikų ir žiniasklaidos.
„Tiems, kurie sako, kad „pasaulis yra prieš mus“, tai įrodo, kad Europa nedega neapykanta mums“, - vienoje populiarioje interneto svetainėje pareiškė komentatorius.
Eurovizijos konkurse šiemet vėl dominavo „politinis“ balsavimas, kai valstybės balsuoja už savo kaimynus ar sąjungininkus: Serbijai maksimalų 12 balų įvertinimą davė buvusios Jugoslavijos valstybės, net tos, kurios praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje buvo priešės - Kroatija ir Bosnija.
Politinį dainų konkurso atspalvis išliko ir jam pasibaigus. Serbiją pasveikino Europos Sąjungos atstovai, kurie dar praėjusią savaitę ją kritikavo už tai, kad per rinkimus išrinkti ultranacionalistai.
„Sveikiname, - valstybinei naujienų agentūrai „Tanjug“ sakė Europos Komisijos narė Olli Rehn. - Tai europietiškas balsas europietiškai Serbijai.“
Pati M.Šerifovič, kuri atstovavo pirmą kartą kaip atskirai valstybei dalyvavusiai Serbijai, po pergalės pareiškė, kad „tai naujas etapas Serbijai, ir ne tik muzikoje“.
Europos politines simpatijas serbai buvo užsitarnavę, kai iš valdžios viršūnės 2000 m. pašalino Slobodaną Miloševičių. Tačiau vėliau šios simpatijos ištirpo, kai per rinkimus ėmė pirmauti nacionalistai, o reikalai imti spręsti politinėmis žmogžudystėmis.
Europos Sąjunga pernai metų gegužę įšaldė derybas su Serbija dėl glaudesnio bendradarbiavimo, nes apkaltino ją slepiant karo nusikaltėlius. O Juodkalnija referendumu nusprendė atsiskirti nuo Serbijos. Serbai vis dar turi praeiti sudėtingą vizų gavimo procedūrą, norėdami nukeliauti į daugelį Europos šalių.
Pergalė vilčių įžiebė ir mažai bei užgniaužtai seksualinių mažumų bendruomenei, kurie džiūgavo, jog Europą užkariavo lesbietiškos elegancijos pasirodymas. Tai retas atvejis krikščionių ortodoksų šalyje.
„Didelė pergalė Serbijai, mažas žingsnelis gėjų teisėms!“, - išeidamas iš gėjų klubo pareiškė vienas Belgrado gyventojas.