Pasienyje esančiame Acheno mieste atsiimdamas prestižinį Vokietijos
apdovanojimą, J.Solana išreiškė pritarimą kanclerės Angelos Merkel
pastangoms imtis įgyvendinti ES struktūrinių reformų projektą, kuris būtų
taikomas nuo 2009 metų vidurio.
„Būtent tada, kai turėtume būti labiausiai pasitempę, būtent tada, kai
pasaulis Europai kelia didžiausius reikalavimus, Sąjunga užsisklendė savyje
ir nugrimzdo į nevaisingą institucinę krizę“, - teigė J.Solana.
„Toliau taip tęstis negali. Privalu tai kuo greičiau išspręsti, jeigu
įmanoma - 2007-aisiais“, - sausakimšai buvusių ir esamų įtakingų Europos
veikėjų salei sakė ES užsienio politikos koordinatorius.
27 bloko sostinės nesutaria, kaip atgaivinti konstitucinę sutartį,
kurią pražudė 2005 metais referendumuose jai nepritarę olandai ir prancūzai.
Tačiau diplomatai teigia, kad šiokio tokio sutarimo esama dėl naujojo
Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytos mažesnės
apimties „mini sutarties“.
Nežinia, kiek joje bus išsaugota originalaus teksto, kuriame kalbama
apie ES balsavimo mechanizmų tobulinimą ir pastovesnių pirmininkavimo bei
vieno užsienio reikalų ministro institucijų kūrimą.
Arti ribos
Ispanų socialistas J.Solana veikiausiai taptų pirmuoju, užėmusiu tokį
užsienio reikalų ministro postą. Jam būtų suteikti įgaliojimai valdyti ES
priemones, pavyzdžiui, didžiulį užsienio humanitarinės pagalbos biudžetą.
Tačiau jo mandatas baigsis 2009 metais, todėl bet kokie bandymai atkurti
tokį postą atrodo bus pernelyg pavėluoti jo atžvilgiu.
„Mes galime kurti tikrą užsienio politiką tik tada, jeigu
pasirūpinsime būtinomis struktūromis, - sakė 64 metų J.Solana, buvęs NATO
generalinis sekretorius. - Per pastaruosius kelerius metus nuėjome ilgą
kelią <...> Tačiau šiandien esame labai arti ribos to, ko galima tokiu būdu
pasiekti“.
J.Solana, tarpininkavęs sprendžiant įvairius konfliktus, pradedant
Balkanais ir baigiant Artimaisiais Rytais, buvo apdovanotas Karolio Didžiojo apdovanojimu. Tarp ankstesnių jo laureatų yra kadenciją baigęs
JAV prezidentas Billas Clintonas.
Europos vienybės išbandymu taps penktadienį rengiamas viršūnių
susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris, pasak analitikų,
anksčiau yra supriešinęs ES sostines tarpusavyje užgaudamas jų nacionalinius
interesus, ypač energetikos srityje.
J.Solana gynė ES pasirinktą „švelnios jėgos“ taktiką, kuriai naudojama
humanitarinė pagalba, prekyba ir masinimas naryste bloke, taikomą siekiant
išlaikyti savo įtaką regione ir už jo ribų, ir atkreipė dėmesį į apžvalgas,
rodančias, kad europiečiai nori, jog ES turėtų daugiau galių pasaulinėje
arenoje.