Ši linija buvo uždaryta per 1950-1953 metų karą, ir dabar jos
atidarymas pakurstė svajones dėl susivienijimo.
Abiem Korėjoms prireikė 56 metų, kad jos pasiųstų traukinius per
paskutinę šaltojo karo sieną pasaulyje vos 25 kilometrų atstumui įveikti.
Traukiniais važiavo 100 Pietų Korėjos ir 50 Šiaurės Korėjos gyventojų,
tarp kurių buvo įžymybių, politikų ir vienas konduktorius iš Pietų Korėjos,
kuris dirbo viename paskutinių traukinių, kirtusių sieną prieš pat linijos
uždarymą.
„Šiandien Korėjos pusiasalio širdis vėl pradės plakti, - prieš kelionę
sakė Pietų Korėjos susivienijimo ministras Lee Jae-joungas.
- Šie traukiniai simbolizuoja svajones, viltis ir abiejų Korėjų ateitį".
Traukinys iš Pietų Korėjos buvo išlydėtas su fejerverkais ir
tradiciniais būgnais, šimtai žmonių jam mojavo vėliavėlėmis, ant kurių buvo
pavaizduotas suvienytas Korėjos pusiasalis.
Įvykį tiesiogiai rodė visos svarbios Pietų Korėjos televizijos, bet iš
Šiaurės Korėjos nebuvo pranešta, kas vyko kitoje sienos pusėje.
„Norėčiau pats valdyti šį traukinį, - sakė 80 metų Han Chun-ki, konduktorius, važiavęs šia linija daugiau kaip prieš pusę amžiaus. - Niekada nemaniau, kad ši diena išauš".
Traukinys iš šiaurės
Pietų Korėjos kariai atidarė rytinėje pakrantėje, pietiniame
demilitarizuotos zonos pakraštyje esančius vartus ir pasitiko traukinį iš
Šiaurės, ant kurio buvo transparantas su užrašu: „Traukinys, į kurį kartą
įlipo didysis prezidentas Kim Il Sungas".
Pietų Korėjos pusėje, stotyje netoli sienos, kuri paprastai būdavo
tuščia, vaikai įteikė gėlių pareigūnams.
Keleiviai iš abiejų Korėjų kartu pietavo, ir po ilgų įkalbinėjimų
konduktorius iš Šiaurės Korėjos paspaudė ranką Pietų Korėjos stoties
viršininkui.
Prieš metus Šiaurės Korėjos kariškiai, baimindamiesi naujų šios
izoliuotos valstybės ir išorinio pasaulio kontaktų, atšaukė planuotą
traukinių eismo per sieną atnaujinimą, bet praėjusią savaitę su tuo sutiko.
Pietų Korėjoje vyriausybė buvo kritikuojama už didelę Šiaurės Korėjai
suteiktą pagalbą, į kurią Pchenjanas reagavo sustabdydamas bendradarbiavimo
projektus ir praėjusių metų branduoliniu bandymu išprovokuodamas saugumo
krizę.
Pietų Korėja, turėdama omenyje, kad susivienijimas su skurdžia kaimyne
atsieitų šimtus milijardų dolerių, siekė palaipsniui suartinti abi šalis.
Abi Korėjas, kurios formaliai tebekariauja, nes jų tarpusavio
konfliktas baigėsi tik paliaubomis, dešimtmečius skiria spygliuota viela ir
minomis nužymėta siena, prie kurios yra sutelkta daugiau kaip milijonas
karių.
Kad įtikintų Šiaurės Korėją sutikti su minimos geležinkelio linijos
atidarymu, Pietų Korėja pasiūlė maždaug 80 mln. JAV dolerių (204 mln. litų)
pagalbą.
Pietų Korėja nori vėliau per Šiaurės Korėjos teritoriją siųsti
keleivius ir krovinius į Kiniją bei Rusiją ir turėti ryšį su Transsibiro
magistrale. Nuo eksporto priklausoma Pietų Korėja galėtų daug sutaupyti
gabendama krovinius, jei Šiaurės Korėja su tuo sutiktų.
Vėl atidaryta geležinkelio linija turi padėti aptarnauti du Šiaurės
Korėjoje vykdomus projektus. Vienas jų yra kalnų kurortas, kurį stato
„Hyundai Group" filialas ir kuriame gali lankytis Pietų Korėjos gyventojai,
o kitas - gamyklų parkas, kur Pietų Korėjos kompanijos naudojasi pigia
Šiaurės Korėjos darbo jėga ir žeme prekėms gaminti.