Po paskutinio svarstymo už sutarties ratifikavimą balsavo 70
parlamentarų, prieš pasisakė 25 Seimo nariai.
Prieš 10 metų parafuotą sienos sutartį kovo 27 dieną Maskvoje pasirašė
Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis ir Rusijos vyriausybės
pirmininkas Michailas Fradkovas.
„Naujojo laiko" narys Karlis Šadurskis priekaištavo vyriausybei ir
premjerui, kad šie nori ratifikuoti sutartį nelaukdami Konstitucinio teismo
(KT) sprendimo, ar ji neprieštarauja Konstitucijai.
Prieš parlamentarus kalbėjęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas
paragino juos pritarti sutarties ratifikavimui ir pabrėžė, kad sieną reikia
sutvarkyti ir sustiprinti. Ministras nurodė, kad negalima nuspėti, koks bus
Rusijos požiūris į Latviją po kitąmet šioje šalyje įvyksiančių prezidento
rinkimų.
„Mes nežinome, kiek laiko turime, kad ši sutartis būtų sėkmingai
pasirašyta", - pabrėžė A.Pabrikas.
URM vadovas išreiškė viltį, kad Samaroje vykstančiame Rusijos ir ES
lyderių susitikime Maskva diplomatiniais kanalais duos signalą, kada ji
galėtų ratifikuoti šį dokumentą.
Ministras pirmininkas A.Kalvytis ketvirtadienį iš Seimo tribūnos
pabrėžė, kad ratifikuodama sutartį Latvija įvykdys savo tarptautinius
įsipareigojimus, o partneriai užsienyje būtent šito ir laukia.
Tuo tarpu deputatas nuo „Naujojo laiko" Einaras Repšė, lygindamas
Latvijos ir Estijos pozicijas santykiuose su Rusija, tarė: „Man gėda
dėl Latvijos vyriausybės".
Kovą Latvijos vyriausybė suteikė įgaliojimus A.Kalvyčiui pasirašyti
prieš 10 metų parafuotą Latvijos ir Rusijos sienos sutartį.
Remiantis šiuo sprendimu neteko galios vyriausybės prieš dvejus metus
priimta vienašališka deklaracija. Joje buvo nuoroda į 1920 metų Latvijos ir
Rusijos taikos sutartį, pagal kurią Latvijai atitenka Abrenė ir šeši
aplinkiniai valsčiai, kurie dabar yra Pskovo srities Pytalovo rajono
teritorija.
Jeigu KT pripažins, kad sienos sutartis neatitinka Konstitucijos,
vyriausybė turės tučtuojau parengti įstatymo pataisas, kurios denonsuos
sutartį, sustabdys jos galiojimą arba ją atšauks.
Latvija ir Rusija dėl bendrą sieną nustatančios sutarties derėjosi dar
nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. 2004 metų gegužę Latvijai įstojus į
Europos Sąjungą (ES) ši siena tapo viena iš rytinių ES sienų.
Derybos pasistūmėjo į priekį tik tuomet, kai Latvija atsisakė
reikalavimo laikytis 1920 metų sienas nustatančios Latvijos ir Rusijos
taikos sutarties.