Pirmadienį Minske jis šiltai sutiko savo kolegą, Irano lyderį Mahmoudą
Ahmadinejadą ir, kaip rodo derybų rezultatai,
padėkojo „už paramą mūsų šaliai angliavandenilio žaliavos gavybos
klausimais“.
„Jūs patenkinote visus Baltarusijos pageidavimus ir skyrėte mums tą
telkinį, kurio tikėjomės“, - sakė A.Lukašenka prieš prasidedant deryboms,
turėdamas galvoje Irano naftos telkinį „Jofeir“.
„Mūsų specialistai jį ištyrė, ir šiandien mes pasirengę išgauti naftą
Irano žemėje“, - sakė prezidentas, bet nepatikslino, nei kada ketinama
pradėti, nei kokios apytikrės apimtys.
Baltarusija turi dvi naftos perdirbimo gamyklas, kurių darbą visu
pajėgumu užtikrindavo tiekimai iš Rusijos - 21 mln. tonų per metus, tačiau
po Maskvos ir Minsko ginčo šių metų pradžioje tiekimai smarkiai sumažėjo,
nes Maskva įvedė eksporto mokestį, ir Baltarusijos įmonės patiria
nuostolių.
Valstybinė kompanija „Belarusneft“ kasmet išgauna kelis milijonus tonų
naftos, kurią visą parduoda Europai.
Padidėjusios rusiškos naftos ir dujų kainos tapo rimtu išbandymu
Baltarusijos ekonomikai, ir A.Lukašenka pareiškė ketinąs ieškoti
alternatyvių naftos šaltinių užsienyje, - Venesueloje, Libijoje,
Azerbaidžane ir kitur.
Tačiau šakos ekspertai sako, kad Baltarusijai gali iškilti sunkumų
finansuojant stambius gavybos projektus, ir net jei priėjimo prie jūros
neturinti šalis sugebėtų rasti naujų išteklių, vargu ar tai sumažintų didelę
jos priklausomybę nuo tiekimų iš Rusijos.
Kalbėjo apie teisingą pasaulio sandarą
M.Ahmadinejadas vizito į Baltarusiją atvyko pirmą kartą.
„Jūs sakėte, kad artimiausiu metu mes galėsime Irane išgauti naftą,
perdirbti ją Irano teritorijoje arba, jei pageidausime, išvežti ją ir
parduoti bet kuriame pasaulio regione“, - patikslino A.Lukašenka Irano
prezidento planus.
M.Ahmadinejadas šių svečio žodžių nekomentavo.
„Mūsų manymu, pasaulyje reikia sukurti jėgų balansą ir pusiausvyrą.
Mes nepritariame vienaašiam pasauliui ir tvarkai, kai vienos valstybės daro
įtaką kitoms“, - pareiškė jis savo ruožtu.
JAV Iraną laiko viena iš „piktavalių“ šalių ir įtaria, kad jis kuria
branduolinį ginklą. A.Lukašenka, kuriam uždrausta įvažiuoti į Ameriką ir
Europos Sąjungą dėl respublikoje užfiksuotų įvairių laisvių suvaržymų, 2006
metais pareiškė, kad Teheranas turi teisę į atominę ginkluotę.
„Daugelis Irano vadovybės požiūrių į tarptautinių problemų sprendimą
atitinka mūsiškę teisingos pasaulio sandaros sampratą“, - kalbėjo
Baltarusijos lyderis pirmadienį.
„Esu tikras, kad Iranas sugebės tapti vienu iš įtakingų pasaulio
bendrijos centrų“, - pridūrė jis.
Jungtinių Tautų sankcijų saistomas Teheranas tikina, kad jo
branduolinė programa yra taiki.