Nuo 1989 metų naftos turtingą Vidurio Azijos valstybę valdantis N.Nazarbajevas šią savaitę pasirašė konstitucijos pataisas, teoriškai leidžiančias jam likti poste iki gyvos galvos. Dabartinė prezidento kadencija baigiasi 2012 metais.
Valdžia taip pat išjungė R.Alijevui priklausančio televizijos kanalo KTK transliacijas ir už Kazachstano įstatymų pažeidimus trims mėnesiams uždarė jo valdomą laikraštį „Karavan“ - šiuos veiksmus sukritikavo Jungtinių Valstijų ambasada Kazachstane.
Analitikai įsitikinę, kad konstitucinės pataisos ir R.Alijevo byla tėra dalis platesnio proceso, kuriuo siekiama N.Nazarbajevo rankose sutelkti per artimiausią dešimtmetį į didžiausių pasaulio naftos tiekėjų dešimtuką siekiančios iškopti šalies valdžią.
Buvusioje posovietinėje šalyje, kurios politikoje ir toliau svarbus vaidmuo tenka įtakos zonas pasiskirsčiusiems klanams bei šeimų ryšiams, R.Alijevas, šiuo metu tebesantis Vienoje, sukaupė didžiulį politinį ir komercinį svorį.
Tačiau kadaise priešinęsis ketinimams Kazachstaną paversti monarchija R.Alijevas gimtojoje šalyje nėra žinomas kaip opozicijos politikas. Šalies opozicija, vadovaujama partijos „Tikrasis šviesusis kelias“ (Naghyz Ak Žol), tiek R.Alijevą, tiek N.Nazarbajevą kaltina korupcija ir nepotizmu.
44 metų R.Alijevas tvirtina, kad „Nurbank“ banko byla yra bandymas jį nutildyti, ją bei jam priklausančių žiniasklaidos priemonių puolimą vadina „absurdišku“ ir „neteisėtu“.
„Aš manau, kad iš esmės vieno asmens uzurpuotas (prezidento) postas, farsu užsienio stebėtojams virtę rinkimai ir laipsniškas nusigręžimas nuo demokratijos pasiekimų mūsų šaliai mažų mažiausiai nepadeda“, - teigia R.Alijevas.