Troleibusų vairuotojai Vilniuje ir Kaune, turėję reklamuoti Europos Sąjungos pinigais finansuojamą kampaniją prieš homoseksualų diskriminaciją, išsigando, kad jiems išdaužys langus.
Miestų taip ir neaplankė jau ketverius metus per visą Europą važinėjantis autobusas, turėjęs šviesti visuomenę apie homoseksualų teises.
Europos Komisijos atstovams beliko apgailestauti: lietuviams, esą, dar daug reikia nuveikti, kol nuostata mažumų atžvilgiu pasikeis į gerąją pusę.
Austrijos sostinėje - gėjų šventė
Kaip atrodo miestas, kai jame siautėja homoseksualai ir juos bandančios sutramdyti jėgos, buvo galima pamatyti šeštadienį Austrijos sostinėje Vienoje.
Visa Rotušės aikštė siūbuote siūbavo nuo pusnuogių gėjų ir lesbiečių, pakeitusių lytį asmenų, sadomazochistų ir „tvarkos saugotojų,“ ant nuogo kūno apsitempusių latekso uniformą.
Tikrieji apsaugos vyrai, paslėpę raumenis po tamsiais marškinėliais su užrašu „Security,“ šypsodamiesi stebėjo orgijas. Jų padėjėjai, dėvintys prekybos tinklą reklamuojančius marškinėlius, aikčiojo nuo kostiumų įvairovės.
Vienoje jau 15-tą kartą vyko „Life Ball“ („Gyvenimo pokylis“) – didžiausias Europos labdaros pokylis, kurio metu renkamos aukos sergantiems AIDS. Neoficialiai jis vadinamas ir „gėjų baliumi.“
Ant scenos - ir šalies premjeras
Austrija garsėja Europoje savo konservatyvumu. Viena žymi savo muzika, pompastiškais rūmais ir muziejais bei tortais, bet ne gėjų šventėmis.
Tačiau Vienos rotušė – vienintelis visuomeninės paskirties pastatas pasaulyje, leidžiantis siautėti seksualinėms mažumoms ir jiems prijaučiantiems.
Politikai palaikė pokylio idėją ne tik žodžiais: vakaro svečius pasveikino miesto meras socialdemokratas Michaelis Häuplas, kartu su organizatoriais ant scenos užsiropštė ir šalies premjeras Alfredas Gusenbaueris.
Sveikatos apsaugos ministrė krikščionių demokratų partijos narė Andrea Kdolsky ta proga netgi pasisiuvo suknelę.
Publikoje sukiojosi kraštutinių dešiniųjų partijos BZO lyderis Peteris Westenthaleris bei krikdemų partijos narys, Austrijos mokslo ministras Johanessas Hahnas.
Vakaro organizatoriai šypsodamiesi sakė, jog į svečių sąrašą įrašė net ir Vienos katedros kleboną Antoną Faberį.
Jautėsi Holivudo spindesys
Vakaro pradžioje, kaip ir kasmet, ant prieš rotušę įrengto podiumo vyko madų šou. Šiemet garsūs modeliai ir vietinės žvaigždės (tarp jų ir sveikatos ministrė) demonstravo dviejų tikrai pasiutusių niujorkiečių, pasivadinusių „Heatherette,“ madą.
Nuo to laiko, kai jų drabužius ėmė pirkti serialo „Seksas ir miestas“ žvaigždės ir dainininkė Mariah Carey, jie džiaugiasi itin dideliu dėmesiu.
Madų šou ir šiemet galėjo stebėti ne tik kviestiniai svečiai, bet ir plačioji publika, kuri vakar buvo gulte apgulusi Rotušės aikštę ir sekė kiekvieną judesį didžiuliuose ekranuose.
Audringiausiais plojimais vieniečiai sutiko Holivudo žvaigždę Sharon Stone ir manekenę Nadją Auermann, kuri pristatė Austrijos paštas ta proga sukurtą pašto ženklą su jo atvaizdu.
Pirmą kartą istorijoje „Gyvenimo pokylį“ tiesiogiai transliavo Austrijos visuomeninė televizija ORF.
Svečiai šoko ir tuokėsi
Kaip ir praeitais metais, istorinėse rotušės patalpose ir jos vidiniuose kiemeliuose vyko „tusai,“ veikė barai, buvo organizuojama loterija, liejosi šampanas, alus, kokteiliai ir energetiniai gėrimai.
Viename iš kiemelių specialiai pastatytoje „koplyčioje“ kas 12 minučių tuokėsi gėjai. Dar daugiau pokylio svečių nesivaržydami rodė savo jausmus šokių aikštelėje.
Vienoje iš salių po vidurnakčio siautėjo jau savo pavadinimu lesbietes palaikanti grupė „Scissor Sisters,“ kitoje – „No Angels“ merginos.
Netrūko pokylyje ir įvairiausių keistuolių itin išradingais kostiumais.
Vienos pokyliuose visada jautiesi lyg būtum patekęs į kokio teatro užkulisius: kai kurie svečiai ir neslėpė išsinuomoję kostiumą iš operos rūbinės.
Tačiau šiame pokylyje svečiai daugiausiai demonstravo nuogą kūną. Vakaro rengėjai iki vidurnakčio suskaičiavo 16 apnuogintų krūtinių, 52 nuogų užpakalių ir beveik šimtą vien piešiniais margintų kūnų.
„Sodoma ir gomora,“ – tikriausiai būtų pagalvojęs koks nors lietuvis homofobas.
Sukiojosi daugybė vyrų ir merginų trumpais sijonėliais su didžiulėmis raudonomis kepurėmis ant galvų – neva raudonkepuraičių. Jos už pavadėlio vedėsi raumeningus vyrus, užsimetusius ant nuogo kūno kailius - neva vilkais.
Slampinėjo būriai nykštukų ir miegančių gražuolių, princesių ir varlių, kurios laukė, kad jas kas nors pabučiuotų. Ir keliolika pusnuogių karalių, laukiančių, kol kas nors ims ir pasakys – „Žiūrėkite, karalius nuogas!”
Nenuostabu: pokylio šūkis buvo „Pasaka.“ Vienos rotušė šeštadienį pasakojo, kaip, prasidėjęs tamsiame rūsyje, nedidelis vakarėlis virto siautėjančiu „Gyvenimo pokyliu.“
Senasis meras irgi bijojo
„Tikrai negalvojau, kad viskas pasisuks į gera - prieš 15 metų vieniečiai galvojo dar visai kitaip,“ – nuo scenos prisipažino buvęs miesto meras Helmutas Zilkas.
Jo atstovas spaudai tuomet įtikino jį, jog verta įsileisti gėjus į rotušę. Merą įtikinėjo ir jo žmona, operetės žvaigždė Dagmar Koller, kurią Vienoje daugelis vadina „gėjų mūza.“
„Pamatėme tą publiką, ir mirtinai išsigandome,“ – prisiminė senasis meras.
Ir iš tiesų – pirmaisiais metais rotušę po pokylio teko paremontuoti. Tačiau rotušės valdininkai apie tai kalba pusę lūpų - detalių neišpeši net kankindamas.
Pastaraisiais metais jokių nesklandumų nebebuvo. Priešingai – į pokylį atėjo 45 tūkstančiai dalyvių, Rotušės aikštėje stumdėsi dar 40 tūkstančių.
O išgirsti pagyrimo žodžius iš Sharon Stone lūpų turbūt būtų saldu ne tik Vienos miesto merui.
Remti gėjų pokylį - garbė
O kaip su pinigais?
Pirmąjį „Gyvenimo pokylį“ 1993 metais parėmė vien tik prabangius apatinius drabužius siuvanti firma „Palmers“ ir Austrijos naftos koncernas OMV. Parama nesiekė ir tūkstančio eurų.
Pokylio organizatorius, buvęs kirpėjas Gerry Keszleris, tuomet išsiuntinėjo „išmaldos prašančių“ laiškų 500 firmų. Neatsakė nei viena.
Šiemet 250 pokylio rėmėjų tiekia paslaugų, kurių vertė siekia milijonus eurų. Ir didžiuojasi, kad ir jų dėka praėjusiais metais buvo surinkta daugiau kaip milijonas eurų sergantiems AIDS.
Austrijos oro bendrovė „Austran Airines“ specialiu „Boing 676“ nemokamai atskraidino vakaro svečius ir modelius net iš Niujorko. Modeliai už šį vakarą, jeigu jis būtų buvęs mokamas, būtų gavę daugiau kaip 2 milijonus eurų.
Po rotušę sukiojosi 180 padavėjų ir 30 hostesių, virtuvėje stovėjo 80 virėjų, o jiems indus plauti padėjo 900 savanorių pagalbininkų. Jie visi turėjo raštiškai pasižadėti, jog dirbs nemokamai, o pagauti išgėrę buvo įpareigoti sumokėti 300 eurų baudą.
„Mobilkom Austria“ jau ne pirmą kartą paremia „Gyvenimo pokylį,“ kaip ir „Motorolla“ ir BMW.
Nemokamus apartamentus Sharon Stone suteikė viešbutis „Imperial,“ kitus svečius apgyvendino „Hotel Bristol,“ tuo tarpu dauguma modelių gyveno šiuolaikiškiau įrengtame „Le Meridien“ .
Žinia, bendrovėms, deklaruojančioms paramą sergantiems AIDS, labiausiai rūpi pasireklamuoti. Bet pats faktas, jog jos nebijo užsiklijuoti ant savo produktų raudono kaspinėlio, demonstruojančio solidarumą su sergančiais AIDS ir nebijo, kad jiems išdaužys langus, kalba pats už save.
Džiaugiasi tik vieną dieną?
Ar nuo tokio pokylio homoseksualams tapo geriau gyventi? Apie tai dar verta pasiginčyti.
Gėjui, mokančiam vaikus mokykloje kur nors Alpių kaimelyje, tikriausiai netapo lengviau garsiai pasisakyti, ką jis jaučia. Austrijos aludėse ir toliau svaidomasi juokeliais apie gėjus.
Šalyje, kur už homoseksualumą dar ne taip seniai buvo baudžiama (kalbu apie Austriją), „Gyvenimo pokylis“ – tik audringas jausmų prasiveržimas.
Ir meilės šventė. Meilės gyvenimui, kad ir kokį jį pasirinktų aplink mus esantys žmonės. O nuo to geriau visiems.