Balandį už armėno užpuolimą ir nužudymą Maskvoje suimtas jaunas, vos 18 metų skustagalvis tiesiog pribloškė tardytojus. Jis netikėtai prisipažino nužudęs ne tik minėtą armėną, bet dar bent 36 žmones.
Taip ši byla netikėtai iš atsitiktinio užpuolimo rasiniais motyvais išaugo į didžiulį tyrimą.
Negana to, jaunuolis tardytojams taip smulkiai papasakojo, kaip su draugu vykdė „egzekucijas“ ir „valė miestą“, kad iš pradžių milicininkai juo nepatikėjo.
Pareigūnų veidai persimainė, kai tikrinant jaunuolio pasakojimą pasitvirtino jo nurodyti faktai.
Suimti padėjo liudininkas
Toks metodiškas kitataučių „valymas“ iš Maskvos atsiskleidė balandžio viduryje, kai policija suėmė 18 metų studentą Artūrą Ryno ir jo bendražygį bendraamžį Pavelą Skačevskį.
Vaikinai suimti iškart po to, kai balandžio 17 dieną su peiliu užpuolė verslininką Kareną Abramianą prie pat jo namų Maskvoje. Subadę auką, jaunuoliai bandė sprukti, bet juos milicijai įdavė įvykio liudininkas. A.Ryno dėl armėno užpuolimo prisipažino tik tuomet, kai jam buvo parodytas saugumo kamerų nufilmuotas visas įvykis.
Jo bendras skustagalvis P.Skačevskis iki šiol atsisako pripažinti savo kaltę tiek dėl šio nužudymo, tiek dėl visų kitų, apie kuriuos papasakojo bendras. A.Ryno teigimu, kartu jie per metus įvykdė apie 20 panašių žmogžudysčių.
Praeiviai aukų negynė
Prisipažinęs dėl K.Abramiano nužudymo, A.Ryno netikėtai visiškai atsivėrė. Jis iškart papasakojo apie dar vieną panašų savo „žygdarbį“ – kaip išvakarėse, balandžio 16 dieną, kartu su P.Skačevskiu nužudė vieną tadžiką. Šis buvo rastas negyvas su 35 durtinėmis žaizdomis kūne.
Tačiau ir tuomet pasakojimas nesibaigė. Pareigūnai išgirdo, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio A.Ryno nužudė 37 žmones. Jaunuolis papasakojo, kad dar nuo mokyklos nekenčia visų kaukaziečių, kurie esą atvažiuoja į Maskvą, susivienija ir persekioja rusus.
Taip kartu su P.Skačevskiu, dar būdami nepilnamečiai, abu išėjo į gatves. Rugpjūčio 21 dieną, sutikę kelis panašius į imigrantus vyrus iš Vidurinės Azijos, išprovokavo juos muštynėms ir vieną nudūrė.
Taip prasidėjo nuolatinė aukų medžioklė. Vis keisdami Maskvos rajonus ir mėtydami pėdas, paaugliai išsiruošdavo ieškoti aukų vakarais. Paprastai paieškos vykdavo miegamuosiuose rajonuose.
Kartais jos būdavo nesėkmingos ir tekdavo namo grįžti švariomis rankomis, o kitais vakarais „pasisekdavo“ – jaunuoliai užpuldavo net po kelis vienišus praeivius.
Nelygu, kokia būdavo nuotaika, paaugliai aukas arba užpuldavo tyliai iš už nugaros, arba ieškodavo priekabių. Auka būdavo subadoma ne mažiau kaip 20 kartų, kartais iš jos likdavo tik neatpažįstamai sumaitotas kūnas.
Tačiau bene šiurpiausiai skambėjo jaunuolio pastaba, kad kartais tokius susidorojimus matydavo ir praeiviai. Bet jie neskubėdavo kviesti pagalbos, o tiesiog stengdavosi kuo greičiau sprukti.