Majamyje įsikūrusi JAV Pietų vadovybė pranešė, kad nebekvėpuojantį
kalinį jo kameroje rado sargybiniai; gydytojai jau negalėjo išgelbėti jam
gyvybės.
Kariškiai neskelbia kalinio vardo ir nenurodo, kaip jis mirė.
Jeigu savižudybės versija pasitvirtins, šis Saudo Arabijos pilietis
bus ketvirtasis belaisvis Gvantaname, tokiu būdu pasitraukęs iš gyvenimo.
Dar trys belaisviai - du iš Saudo Arabijos ir vienas iš Jemeno - pasikorė
praėjusią vasarą.
Tarptautinės teisių gynimo organizacijos reikalauja, kad Vašingtonas
uždarytų nuo 2002-ųjų sausio veikiantį Gvantanamo kalėjimą, kur į nelaisvę
Afganistane ir Irake paimti įtariamieji ilgą laiką laikomi be teismo ir
tardymo.
Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomasis
direktorius Kennethas Rothas anksčiau pranešė, kad
izoliavimo režimas Gvantaname pastaraisiais mėnesiais gerokai sugriežtėjo,
todėl kaliniai patiria didesnį psichologinį spaudimą.
K.Rothas pažymėjo, kad jis pasiūlė Vokietijos, dabar
pirmininkaujančios Europos Sąjungoje, kanclerei Angelai Merkel ir kitoms ES
narėms priimti kai kuriuos kalinius, kurie negali sugrįžti į tėvynę, nes ten
jiems gresia kankinimai. Tuo tarpu Vašingtonas galėtų parengti konkrečią
stovyklos likvidavimo programą, kurioje būtų numatyta likusiems kaliniams
surengti teismo procesus.
A.Merkel susidomėjo šiuo siūlymu, bet nieko konkretaus nepažadėjo,
sakė K.Rothas. Jis nemano, jog JAV siekia likviduoti stovyklą, nors pernai
prezidentas Georgeas W.Bushas pareiškė, kad „labai nori“
uždaryti Gvantanamą.
Amerikiečiai jau paleido į laisvę daugiau kaip 300 Gvantanamo kalinių.
Šiuo metu čia llaikoma maždaug 380 terorizmu įtariamų užsieniečių. Vienas
JAV administracijos pareigūnas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad
kaltinimai gali būti pateikti 60-čiai ar 80-čiai iš jų ir kad kai kurie kiti
bus paleisti į laisvę.
Tačiau advokatai ir teisių gynėjai susirūpinę tuo, kad liks dar
maždaug 200-300 žmonių, kurie ten bus laikomi nenustatytą laiką.