Abu lyderiai, dar susitiksiantys birželio 6-8 dienomis Vokietijoje
vyksiančiame daugiašaliame susitikime, derybas surengs liepos 1-2 dienomis.
Pasak Baltųjų rūmų atstovo žiniasklaidai Tony Snow, susitikimas
vyks kadenciją baigusio JAV prezidento George'o Busho vyresniojo namuose,
kurortiniame Kenebankporto mieste Meno valstijoje.
„Kodėl gi ne? Tai šauni vieta jam rengti. Jūs ką, šaipotės? -
gūžtelėjo pečiais T.Snow, paklaustas apie susitikimo vietą. - Aš, tiesą
sakant, giliai užslėptos prasmės tame neieškau“.
G.W.Bushas ir V.Putinas aptars krizę, kilusią dėl Irano neva vykdomos
branduolinės programos, bendradarbiavimą „taikaus atomo“ programų srityje ir
JAV planus Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą, kuriems
aršiai prieštarauja Maskva, teigė T.Snow.
„Iš tikrųjų tai puiki proga jam ir prezidentui Putinui tęsti kaip
visada atvirus ir labai nuoširdžius jųdviejų pokalbius apie rūpimus
dalykus“, - sakė jis.
Amerikiečių pareigūnai teigia, kad G.W.Bushui pavyko bendradarbiavimą
Irano branduolinės programos klausimu paversti svarbiausiu JAV ryšių su
Rusija prioritetu, tačiau abiejų šalių santykiams gresia sunkus išbandymas
rimtais ginčais dėl JAV priešraketinės gynybos skydo ir Vašingtone kilusio
susirūpinimo, jog Rusija nusigręžia nuo demokratinių reformų bei pažeidinėja
žmogaus teises.
V.Putinas antradienį įspėjo, kad priešraketinė gynyba Europą gali
paversti „parako statine“, nors Rusija ką tik išbandė naują balistinę raketą
ir apskelbė, jog tokie gynybiniai įrengimai naujajam jos kūriniui lengvai
įveikiami.
„Mes visada laikėmės pozicijos, kad priešraketinė gynyba Europoje yra
skirta bandyti padėti visoms tautoms, tarp jų ir rusų, apsiginti nuo išorės
grėsmių“, - tvirtino T.Snow.
Įtampą kelia ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) plėtra
į rytus, suprantama kaip priešiška Rusijai.
Rusiją piktina ir tikėtina NATO plėtra į Balkanus, tačiau dar
garsesnių prieštaravimų kelia galima buvusių posovietinių kaimynių Gruzijos
ir Ukrainos narystė šiame aljanse.
„Jungtinių Valstijų ir Rusijos bendradarbiavimas svarbus sprendžiant
regioninius konfliktus ir stabdant masinio naikinimo ginklų plitimą,
kovojant su terorizmu ir ekstremizmu“, - teigiama T.Snow parengtame
pranešime.
Tačiau seniai vykstančiame diplomatiniame mūšyje dėl JAV ketinimų
išplėsti priešraketinės gynybos skydą į Vidurio Europą V.Putinas paleido
naują kaltinimų krušą - Maskva amerikiečių planus vaizduoja kaip bandymą
nusverti branduolinės jėgos svarstykles Vašingtono naudai.
Jungtinės Valstijos aiškina, jog Čekijoje planuojama įrengti radarų
bazė ir kaimyninėje Lenkijoje numatomi pastatyti 10 raketų gaudytuvų gins
Europą nuo galimos grėsmės iš Irano ir Šiaurės Korėjos, o Rusijai jokio
pavojaus nekels.
Įtampa dar labiau išaugo V.Putinui paskelbus, kad Maskva stabdo
dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje (ĮGE) ir įspėjus apie
galimas naujas ginklavimosi varžybas.
Šis Rusijos prezidento pareiškimas nuskambėjo po to, kai jis su
G.W.Bushu telefonu aptarė artėjantį labiausiai išsivysčiusių pramoninių
valstybių, vadinamų Didžiuoju aštuonetu (G-8), viršūnių susitikimą, kuris
birželio 6-8 dieną vyks Vokietijos Heiligendamo kurorte.
Praėjusią savaitę kalbėdamas apie Iraną G.W.Bushas teigė išvien su
Vašingtono sąjungininkėmis Europoje bei Rusija ir Kinija sieksiąs, kad
Jungtinių Tautų (JT) reikalavimams nutraukti neva vykdomą branduolinę
programą nepaklūstančiai Islamo Respublikai būtų sugriežtintos sankcijos.
Turėdamas omenyje V.Putiną ir Kinijos prezidentą Hu Jintao, G.W.Bushas sakė: „Šie lyderiai suprato, kad branduolinį ginklą
turintis Iranas nepaprastai destabilizuotų pasaulį. Jie suinteresuoti, kad
mes toliau bendradarbiautume ir izoliuotume šį režimą“.