Kasmet vykstantis G-8 šalių lyderių susitikimas trečiadienį prasidės
Vokietijos Heiligendamo kurorte Baltijos jūros pakrantėje.
V.Putinas leido suprasti, jog į susitikimą atvyks nusiteikęs
agresyviai. Interviu Vakarų žiniasklaidai Rusijos prezidentas JAV adresu
pasisakė labai kategoriškai, kritikuodamas Vašingtono planus dislokuoti
Europoje priešraketinės gynybos (PRG) komponentus.
Rusijos vadovas taip pat pažymėjo, kad nedarys nuolaidų ginčuose su
Vokietijos kanclere Angela Merkel dėl pareiškimų apie neva Rusijoje
pažeidinėjamas žmogaus teises, o su Didžiosios Britanijos premjeru Tony
Blairu - kalbėdamasis apie buvusio Rusijos saugumiečio
Aleksandro Litvinenkos nužudymą.
Dėl PRG V.Putinas sakė, kad jei JAV įgyvendins planus dislokuoti šios
sistemos elementus Rytų Europoje, Rusija bus priversta atsakyti į šiuos
veiksmus, įtraukdama į savo raketų taikinių sąrašą objektus Europoje.
Šito nėra buvę nuo šaltojo karo pabaigos, tačiau Rusija gali grįžti
prie SSRS laikų praktikos, jei JAV neatsisakys savo plano, pareiškė
V.Putinas.
„Akivaizdu, kad jei dalis JAV strateginio branduolinio potencialo
atsiduria Europoje ir, mūsų karo specialistų nuomone, kels mums grėsmę,
būsime priversti imtis atitinkamų atsakomųjų žingsnių, - pareiškė Rusijos
prezidentas. - Žinoma, turėsime numatyti naujus taikinius Europoje“.
„Mes norime, kad mus išgirstų, norime, kad mūsų poziciją suprastų“, -
tęsė jis.
„Bet jei to neįvyks, mes nesijausime esą atsakingi už mūsų
atsakomuosius žingsnius, nes ne mes esame neabejotinai bręstančios naujos
ginklavimosi varžybų bangos Europoje iniciatoriai“, - kalbėjo Rusijos
lyderis.
Rusijos ir Vakarų nesutarimai
V.Putinas davė interviu G-8 šalių žurnalistams. Interviu tekstas
publikuojamas tinklalapyje www.kremlin.ru.
Prezidentas neigiamai atsiliepė apie JAV politiką pareikšdamas, kad nė
viena šalis neturi teisės diktuoti savo sąlygų kitoms.
„Kai kurie tarptautinės bendrijos dalyviai mano, jog jų nuomonė yra
tikroji ir galutinė instancija. Tai, žinoma, nepadeda kurti pasitikėjimo
klimato...“, - sakė jis.
Rusijos vadovas taip pat nurodė nesutarimus, egzistuojančius tarp
Rusijos ir Vakarų serbų Kosovo provincijos klausimu.
JAV ir kai kurios Europos šalys nori, kad dėl provincijos
nepriklausomybės rezoliucijos būtų balsuojama Jungtinėse Tautose, tačiau
Rusija gali vetuoti šios rezoliucijos priėmimą.
„Mes girdime tik vieną atsakymą: reikia skubėti. Kur skubėti? Kas
tokio vyksta, kad mes turime spurdėti it musė, patekusi į voratinklį?“, -
klausė V.Putinas.
Jis taip pat atmetė jam Vakarų ir, konkrečiai, Vokietijos kanclerės,
adresuotus kaltinimus, jog nutolo nuo demokratijos principų ir neleidžia
savo oponentams protestuoti.
„Geriau būtų, jei neveidmainiautume kalbėdami apie demokratines
laisves ir žmogaus teises“, - sakė V.Putinas.
„Jungtinės Valstijos šiandien yra didžiausios žmogaus laisvių ir
teisių pažeidėjos globaliniu mastu... Tokių pat pretenzijų galima pareikšti
ir Didžiajai Britanijai, ir Prancūzijai, ir Vokietijos Federacinei
Respublikai“, - sakė jis.
Prezidentas pabrėžė gerbiąs gyventojų teisę protestuoti, tačiau
pridūrė, jog „kuomet žmonės specialiai provokuoja teisėsaugos institucijas,
valdžia privalo imtis atitinkamų priemonių ir paraginti juos laikytis
tvarkos“.
Savo komentaruose, kurie greičiausiai sukels įtampą V.Putino ir
T.Blairo santykiuose, Rusijos lyderis apkaltino Didžiąją Britaniją buvusio
Rusijos saugumiečio A.Litvinenkos, kuris pernai mirė Londone apsinuodijęs
poloniu-210, nužudymo politizavimu.
„Manau, kad po to, kai britų valdžia leido susitelkti savo
teritorijoje būriui visokiausių perėjūnų, sukčių ir teroristų, ji sudarė
sąlygas, keliančias grėsmę pačių Didžiosios Britanijos piliečių gyvybei ir
sveikatai, ir visa atsakomybė už tai tenka patiems britams“, - pareiškė
V.Putinas.