G.W.Bushas, kurio populiarumas Jungtinėse Valstijose yra smarkiai
sumažėjęs dėl Irako karo, pirmadienį pradėjo aštuonias dienas truksiančią
kelionę po Europą. Jis atvyko tokiu metu, kai pasaulinėje arenoje tvyro
įtampa dėl klimato šiltėjimo ir priešraketinės gynybos.
Lankydamasis šalyje, kuri komunizmo atsikratė per „aksominę
revoliuciją“, G.W.Bushas viduramžiais statytoje Prahos pilyje susitiks su
čekų pareigūnais, o vėliau kalbės konferencijoje demokratijos klausimu,
kurią organizavo buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas ir buvęs Sovietų
Sąjungos disidentas Natanas Sharansky.
Neaišku, kokiu laipsniu G.W.Bushas kritikuos Kremlių dėl to, ką
Jungtinės Valstijos laiko veiksmais laisvėms apriboti, bet Baltieji rūmai
leido suprasti, kad Rusija šioje kalboje bus paminėta - taip pat kaip ir
Kinija.
„Rytojaus kalba bus prezidento bandymas kritiškai įvertinti tai, kur
esame laisvės darbotvarkės ir demokratijos darbotvarkės atžvilgiu“, -
pirmadienį sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais
Stephenas Hadley.
„Jis pakalbės apie demokratijos propagavimą šalyse, ypač - didelėse
šalyse, (su kuriomis) santykiai sudėtingi ir kuriose turime virtinę
interesų, tokiose kaip Kinija ir Rusija“, - sakė S.Hadley.
JAV pareigūnai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsisakius
reformų, ir spaudžia Kiniją didinti demokratines laisves.
Kalbą dėl demokratijos G.W.Bushas pasakys tokiu metu, kai Maskvos
retorika JAV atžvilgiu darosi vis piktesnė ir daliai analitikų jau primena
šaltąjį karą.
Rusijai labai nepatinka JAV planai Lenkijoje dislokuoti 10 raketų
gaudytuvų, o Čekijoje - radiolokatorių kompleksą. Rusija šį priešraketinės
gynybos planą laiko grėsme savo nacionaliniam saugumui.
Pirmadienį, prieš G.W.Busho atvykimą, Prahoje prie pilies įvyko taikus
protestas prieš JAV priešraketinio „skydo“ kūrimo planus.
Protestuotojai, pradedant komunistų jaunimu ir baigiant feministėmis,
reiškė nepritarimą radiolokatorių bazės netoli Prahos statybai. Jie nešė
transparantus su užrašais „Gėda Bushui, ne - bazei“, „Radaras atsiduoda
mirtimi“.
Gretimose gatvėse laukė policija, pasirengusi slopinti riaušes, bet
prie demonstrantų, kurie nesigriebė jokio smurto, nesiartino.
„Tai tik remia dabartinę agresyvią Jungtinių Valstijų užsienio
politiką, - sakė 31 metų verslininkas Miroslavas Jilekas, kuris dalyvavo
demonstracijoje. - Laikau tai ne gynybine sistema, o kažkuo, kas sudarys
sąlygas Junginėms Valstijoms atakuoti bet kurioje pasirinktoje pasaulio
vietoje“.
Čekai pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl radiolokatorių
bazės statybos, kurioje tarnautų maždaug 200 JAV kariškių, bet kol kas
vyriausybei nepavyko įtikinti visuomenės, kad ji yra reikalinga. Daugeliui
čekų nepatinka bet kokių užsienio pajėgų buvimas šalyje, kuri dar prisimena
1968-1991 metų sovietų okupaciją.