Trečiadienį bendraudamas su jaunimo organizacijų atstovais Maskvoje
jis pareiškė, kad šis terminas neatspindi „jokio Rusijos išskirtinumo“.
Pasak S.Ivanovo, šiuo metu pasaulyje nedaug demokratinių valstybių,
kurių tautos pačios lemia savo šalies likimą ir raidos kelią. Iš tokių
S.Ivanovas paminėjo JAV, Europos Sąjungą, Kiniją, Indiją, Rusiją, Braziliją.
Pasak jo, šia linkme suka ir PAR.
„Daugelis demokratinių nepriklausomų valstybių savo noru atsisako
dalies suvereniteto - jos neleidžia pinigų gynybai, saugumui, paveda tuo
rūpintis kitoms didelėms valstybėms ar blokams ir laikosi politikos
farvateryje ar tampa satelitėmis“, - sakė S.Ivanovas.
Jo nuomone, tokios yra kai kurios neseniai į ES įstojusios šalys,
anksčiau buvusios sovietų bloko satelitėmis.
„Mes šito sau leisti negalim“, - pabrėžė jis ir pridūrė, kad Rusija
turi savo mentalitetą, labai turtingą istoriją.
Jis priminė dar vieną demokratinę valstybę - Japoniją, ir patikslino,
kad joje viena partija valdžią turi jau 60 metų. „Nejau kam nors apsivers
liežuvis dėl to pavadinti ją ne demokratine (šalimi), bet totalitariniu
režimu, kuriam valdant viena partija užgrobė valdžią ir dešimtmečius jos
nepaleidžia, neleisdama niekam net prisiartinti, - juk ne“, - kalbėjo
Rusijos politikas.
Pasak jo, demokratiją apibūdina pagrindiniai kriterijai: žodžio,
žiniasklaidos laisvė, renkamumas, bet, antra vertus, demokratijos institutai
gali skirtis.
„Bet bandyti visus užtempti ant vieno kurpalio, piršti anglosaksų
modelį ir laikyti jį demokratijos viršūne, nes jis yra visagalis, neverta“,
- pabrėžė S.Ivanovas.