Britų organizacijos „Amnesty International“, „Cageprisoners“ ir
„Reprieve“, taip pat - amerikiečių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW),
„Center for Constitutional Rights“ (CCR) ir „Center for Human Rights and
Global Justice“ (CHRGJ) paskelbė 21 puslapio ataskaitą pavadinimu
„Neskelbtina: JAV atsakomybė už dingimo atvejus per „karą su teroru“ (Off
the Record: US Responsibility for Enforced Disappearances in the 'War on
Terror').
Į savo sąrašą šios organizacijos įtraukė ir keturių žmonių, kurie
pirmą kartą minimi kaip dingę asmenys, pavardes. Iš viso jame pateikiami
duomenys apie 39 žmones iš Egipto, Kenijos, Libijos, Maroko, Pakistano ir
Ispanijos.
Ataskaitoje atskleidžiami CŽV įtariamųjų sulaikymo programos aspektai,
kuriuos JAV vyriausybė labai stengėsi nuslėpti, pavyzdžiui, vietos, kuriose
kaliniai gali būti laikomi, tai, ką jiems teko patirti, ir šalys, į kurias
jie galėjo būti perkelti, sakoma minėtų organizacijų pranešime.
JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) rugsėjį
pripažino, kad slaptų kalėjimų programa egzistavo, bet jo administracija
tvirtino, kad, perkėlus į Gvantanamą Kuboje 14 su „al Qaeda“ siejamų
įtariamųjų, CŽV daugiau nebelaiko jokių kalinių.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad slaptuose kalėjimuose laikomų asmenų
artimieji, įskaitant žmonas ir vaikus, kurių kai kuriems - septyneri metai,
taip pat kažkur slapta laikomi.
„Amnesty International“, CCR ir Niujorko universiteto Teisės mokyklos
Tarptautinė žmogaus teisių klinika ketvirtadienį taip pat paskelbė, jog
iškėlė bylą JAV federaliniame teisme, kuria siekia, kad pagal informacijos
laisvės įstatymus būtų atskleistos detalės apie slapta laikomus kalinius.
Slapti CŽV kalėjimai, apie kurių buvimą 2005 metais paskelbė
laikraštis „The Washington Post“, sujaudino visą pasaulį, ypač - Europą, kur
du atlikti tyrimai parodė, kad vykdant šią programą bendradarbiavo kelios
valstybės.