Ataskaitoje, kuri oficialiai bus paskelbta penktadienį, šveicarų
senatorius Dickas Marty taip pat kaltina Vokietiją ir Italiją
naudojantis „valstybės paslapties“ pretekstu, kad būtų sutrukdyta tirti
pasaulinio masto slaptų pervežimų ir sulaikymų, kurie vadinami pabėgusių
nusikaltėlių perdavimu kitai valstybei, sistemą.
„Dabar yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima pareikšti, jog Europoje
nuo 2003-2005 metų tikrai buvo CŽV kontroliuojamų slaptų kalinimo įstaigų“,
- teigiama D.Marty ataskaitoje.
Šiuos kalėjimus „tiesiogiai ir išskirtinai kontroliavo CŽV“, -
pažymima joje.
Pasak ataskaitos, JAV žvalgybos kontaktai ir kiti šaltiniai
patvirtino, kad abiejose šalyse „iš tikrųjų buvo slaptų sulaikymo centrų,
įkurtų po 2001 metų rugsėjo 11-osios pagal specialią CŽV programą, kuria
naudojosi Amerikos administracija siekdama „nukauti, sučiupti ar sulaikyti
„aukštos vertės“ įtariamuosius terorizmu“.
D.Marty, kuris metus ir spetynis mėnesius vadovavo Europos Tarybos
slaptų CŽV kalėjimų tyrimui, Paryžiuje 12 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos)
laiku turi surengti spaudos konferenciją.
Lenkija ir Rumunija anksčiau neigė, kad jų teritorijoje yra kokių nors
slaptų kalėjimų.
JAV prezidentas George`as W.Bushas praėjusį rugsėjį
patvirtino, kad CŽV užsienyje buvo įkūrusi slaptus kalėjimus, kuriuose
būdavo tardomi įtariamieji terorizmu, bet konkrečių šalių jis neįvardijo.
Europos Komisija paragino
ES šalis, penktadienį apkaltintas dėl slaptų CŽV kalėjimų
įtariamiesiems terorizmu, nedelsiant pradėti nepriklausomus tyrimus ir
užtikrinti, kad aukoms būtų išmokėtos kompensacijos.
Komisijos atstovas spaudai Friso Roscam Abbingas per trumpą spaudos konferenciją sakė, kad vykdomoji ES institucija
„iš tikrųjų yra labai sunerimusi" dėl Europos Tarybos ataskaitos, kurioje
teigiama, kad Lenkijoje ir Rumunijoje 2003-2005 metais buvo įkurti slapti
JAV sulaikymo centrai.
F.Roscamas Abbingas teigė, kad Komisija „ypatingus nusikaltėlių
perdavimus" - slaptą įtariamųjų sulaikymą ir pervežimą į šalis, kuriose
jiems gali grėsti kankinimai - pagal ES teisę laiko nelegaliais ir mano, kad
jie pakenkė kovai su terorizmu.
Jis teigė detaliai nekomentuosiantis ataskaitos, kuriai išnagrinėti
Komisija dar neturėjo laiko, bet pabrėžė, kad jos išvados yra labai rimtos.
Tokiu atveju pagal Europos žmogaus teisių konvenciją minėtos ES valstybės
turi atlikti išsamius tyrimus.
ES teisingumo ir saugumo komisaras Franco Frattinis
2005 metų lapkritį teigė, kad jei pasitvirtins pranešimai, jog CŽV Europoje
turėjo slaptų kalėjimų, toms valstybėms grės rimtos pasekmės, įskaitant
galimą balso teisės ES sustabdymą.
F.Roscamas Abbingas sakė, kad Komisija naujausią ataskaitą vertina
labai rimtai ir ketina aptarti šį klausimą tiek su Europos Taryba, žmogaus
teisių priežiūros institucija, tiek su kitomis ES institucijomis.