1983 metais L.Walesa buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už kovą
dėl darbininkų teisių, o 1990-aisiais tapo pirmuoju pokomunistinės Lenkijos
prezidentu.
„Man atsibodo ir aš pavargau nuo nuolatinių kaltinimų, abejonių ir
insinuacijų, skleidžiamų šių žmonių, ir nusprendžiau paskelbti šią medžiagą,
kad visi galėtų ją pamatyti“, - sakė L.Walesa sekmadienį, kai šie dokumentai
pasirodė interneto svetainėje adresu www.mojageneracja.pl/1980.
Tačiau kai kurie buvę jo kolegos iš antikomunistinio „Solidarumo“
judėjimo apkaltino L.Walesą, esą jis buvo slaptųjų tarnybų statytinis ir
dangstė buvusius komunistus nuo teisingumo.
K.Walesa išjuokė tokius kaltinimus ir laimėjo kelis teismo procesus
prieš buvusius kolegas. Speciali liustracijos komisija nustatė, kad L.Walesa
nebendradarbiavo su komunistų slaptosiomis tarnybomis.
L.Walesa sakė, kad jo interneto dienoraštyje skelbiama medžiaga
parodo, kaip slaptoji policija manipuliavo buvusiais jo bendražygiais iš
„Solidarumo“ ir sėjo nesantaiką tarp judėjimo narių juos šmeiždama.
„Aš suprantu, kad šie dokumentai gali sukelti ir tam tikrų abejonių
dėl manęs, todėl turėsiu juos paaiškinti, tačiau nusprendžiau surizikuoti ir
paskelbti juos neskaitęs, - sakė jis agentūrai „Reuters“ per pokalbį
telefonu iš Gdansko. - Aš jų necenzūravau“.
Lenkija su dar keliomis buvusiomis komunistinėmis valstybėmis iki šiol
nėra išslaptinusi savo komunistinių laikų slaptųjų tarnybų archyvų.
Nepritariantys archyvų išslaptinimui žmonės tvirtina, kad daug bylų yra
suklastotos ar nepilnos.
Anna Walentynowicz, viena aršiausių L.Walesos kritikų, televizijos kanalo TVN24 paprašyta pakomentuoti buvusio prezidento sprendimą, sakė: „Neturiu ką pasakyti apie tą išdaviką ir agentą“. Pasakiusi tai moteris padėjo telefono ragelį.