Dar apie 200 tokio pobūdžio bylų laukia savo eilės. Nuosavybę
Lenkijoje nori atgauti ne tik šiose žemėse prieš Antrąjį pasaulinį karą
gyvenusių vokiečių palikuonys, bet ir vėliau į Vokietiją emigravę Lenkijos
piliečiai, piktinasi lenkų spauda.
Vokiečiai nori atgauti žemę ir pastatus, kuriuos jų tėvai Lenkijoje
paliko po karo pasikeitus Europos žemėlapiui. Ypač daug tokio turto yra
Opolės vaivadijoje ir Šiaurės Lenkijoje.
Problema atsirado tada, kai išvykę vokiečiai sužinojo, jog išlikusiose
nuosavybės knygose figūruoja buvusių savininkų pavardės.
Kaip rašo dienraštis „Gazeta Olsztynska“, iš Lenkijos emigravę
vokiečiai masiškai gražina valstybei gautas pašalpas, kurios dabartiniu
kursu yra labai menkos, ir ieško būdų atgauti Lenkijoje brangstančią žemę.
Pasak dienraščio „Rzeczpospolita“, vokiečių paliktas nekilnojamasis
turtas gali siekti 19 mlrd. eurų (65,6 mlrd. litų).
Ypač sudėtinga padėtis dėl emigrantų, išvykusių iš Lenkijos jau
valdant komunistams, nes jie turėjo Lenkijos pilietybę.
Tačiau Lenkijos vyriausybė rengia įstatymą, pagal kurį visi
savininkai, turėję nekilnojamojo turto iki Antrojo pasaulinio karo, bus
išbraukti iš nuosavybės teisių registrų.
„Rzeczpospolita“ primena, kad iki 1950 metų iš Lenkijos į Vokietiją
išvyko maždaug milijonas žmonių.