JAV atidengtas paminklas komunizmo aukoms (atnaujinta)

AFP, BNS ir lrytas.lt inf.
Vašingtone atidengtas paminklas komunizmo aukoms.
Į memorialo atidengimo iškilmes Vašingtone atvyko prezidentas George`as W.Bushas, kongreso nariai, diplomatai, tautinių bendruomenių atstovai, pranešė LTV.
Amerikos prezidentas teigė, kad XX amžius įėjo į istoriją kaip kruviniausias amžius per visą žmonijos istoriją.
Vašingtone stovi daugybė paminklų, primenančių šį žiaurų amžių, bet iki šiol nebuvo paminklo komunizmo aukoms, nors ši ideologija pražudė apie šimtą tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų. Tai paminklas komunizmo aukoms visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
„Tai ir ukrainiečiai, mirę nuo Stalino sukelto bado, rusai, nužudyti per stalininius valymus, lietuviai, latviai, estai, išsiųsti į mirties stovyklas", - ceremonijoje kalbėjo G.W.Bushas.
Memorialas pastatytas fondo komunizmo aukoms atminti iniciatyva. Fondo duomenimis, memorialo statyba kainavo daugiau kaip 800 tūkst. JAV dolerių.
Paminklas - tai statula, sukurta pagal „Demokratijos deivę“, kuri prieš 18 metų buvo demonstruojama per protestus Tiananmenio aikštėje.
Šiuo paminklu, kuris pastatytas netoli JAV Kongreso, pagerbiami „daugiau kaip 100 milijonų žmonių“, mirusių visame pasaulyje dėl komunizmo nuo pat 1917 metų Rusijos bolševikų revoliucijos.
Organizatoriai tikisi, kad į atidarymą susirinks maždaug tūkstantis žmonių, tarp jų - prezidentas George'as W.Bushas, Kongreso lyderiai, užsienio diplomatai ir etninių bendruomenių lyderiai.
G.W.Bushas prie paminklo, primenančio tą 1989 metais per protestus Tiananmenio aikštėje iš papjė mašė padarytą statulą, turi pasakyti kalbą.
Paminklo Vašingtone rėmėjai, kurie kaltina Vakarus dėl „moralinės aklosios dėmės“ komunizmo klausimu, sakė: „Negalime leisti, kad žiaurūs Lenino, Stalino, Mao ir Castro nusikaltimai išnyktų istorijos fone“.
Pelno nesiekiantį fondą „Victims of Communism Memorial Foundation“, kurio tikslas - pagerbti komunizmo aukų atminimą, JAV Kongresas įsteigė 1993 metais.
„Nacizmo siaubas gerai žinomas, o kas žino, kad Sovietų Sąjunga nužudė 20 mln. žmonių? Kas žino, kad Kinijos diktatoriai išžudė apytikriai 60 milijonų? - klausia fondas. - Kas žino, kad komunistinis holokaustas pareikalavo daugiau gyvybių nei bendrai visi 20-ojo amžiaus karai?“
Fondo garbės pirmininkas yra buvęs JAV prezidentas George'as Bushas, jame dirba tokie garsūs respublikonai kaip istorikas Lee Edwardsas ir organizacijos „Americans for Tax Reform“ prezidentas Groveras Norquistas.
Fondo interneto svetainėje primenama, kad Sovietų Sąjungos įkūrėjas Vladimiras Leninas „sunaikino šimtus tūkstančių kazokų“, o jį pakeitęs Josifas Stalinas „Ukrainoje badu numarino daugiau kaip šešis milijonus žmonių“.
Ukrainos vyriausybė tikisi, kad iki 75-ųjų šio 1932-1933 metų bado metinių, kurios bus minimos 2007-2008 metais, Jungtinės Tautos (JT) pripažins tai genocidu ukrainiečių liaudies atžvilgiu.
Mao Zedongas „per savo „žemės reformą“ nužudė dešimtis milijonų kinų valstiečių“, o Ho Chi Minhas „850 tūkst. vietnamiečių pasiuntė į kapus „auklėjimo stovyklose“, nurodo fondas.
„Iki šiol Jungtinės Valstijos, didžiausias komunizmo priešas ir laisvės simbolis pasauliui, neturėjo paminklo šioms aukoms atminti, - pažymi fondas. - Šis paminklas parodys, kad jos ... atsimenamos amžinai ir kad būsimosios kartos bus mokomos komunistinės tironijos istorijos“.
Po ceremonijos Vašingtono paveldo fondas surengė diskusijas, kuriose dalyvavo komunistinių režimų politiniai kaliniai, tarp jų Kinijos Harry Wu, Vietnamo Tu Tranh Tranas ir Kubos Pedro Fuentesas.
H.Wu sakė, kad Mao Zedongas, „pamišėliškai“ pertvarkydamas Kiniją, „nužudė tiek pat, o gal ir daugiau žmonių kaip (Adolfas) Hitleris“.
Be Antrojo pasaulinio karo ir Vietnamo karo paminklų, Vašingtone dar yra nacionalinis Holokausto muziejus, skirtas maždaug šešiems milijonams per Holokaustą nužudytų žydų atminti.
Konservatyvių pažiūrų komentatoriai sako, kad tiems, kurie dar gyvena valdomi komunizmo, istorija tebėra gyva.
„Kiek vietos reikėtų palikti ant tokio paminklo būsimoms aukų Kuboje, Šiaurės Korėjoje ir Kinijoje, kur komunizmas dar egzistuoja, ar Rusijoje, kur jis ne visiškai išnaikintas, kartoms?“ - praėjusią savaitę klausė Diana Furchtgott-Roth iš Hudsono instituto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.