Šis sprendimas, užbaigęs daug mėnesių trukusius vidaus nesutarimus, po
praėjusių metų liepos, kai buvo prisaikdinti teismo pareigūnai, yra pirmasis
konkretus žingsnis siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, prisidėjusius
prie vieno žiauriausių XX amžiaus genocidų.
„Šios taisyklės užtikrins, kad vyks sąžiningi ir skaidrūs teismo
procesai“, - žurnalistams sakė vienas iš kaltintojų Robert'as Petit (Roberas
Peti), pridūręs, kad taisyklės buvo patvirtintos vienbalsiai.
„Dabar, kai taisyklės patvirtintos, galime judėti į priekį“, - sakė jis.
Šios taisyklės itin svarbios, nes apima iš esmės kiekvieną tribunolo
darbo aspektą. Ankstesnis susitarimas įstrigo kilus nesutarimams dėl
teisinių mokesčių ir kitų procedūrinių klausimų.
Anksčiau buvo prognozuota, kad pirmieji praėjusio amžiaus aštuntąjį
dešimtmetį Kambodžą valdžiusio kraštutinio maoistinio režimo lyderių teismo
procesai prasidės dar šiais metais. Tačiau dėl nuolatinio vėlavimo jie
veikiausiai prasidės ne anksčiau kaip 2008-ųjų pradžioje, sakė pareigūnai.
Pernai dėl užsitęsusių derybų tarp Kambodžos ir Jungtinių Tautų teko
atidėti tribunolo darbo pradžią.
Spartūs teismo procesai yra paskutinė viltis Kambodžos gyventojams
sulaukti teisingumo ir pamatyti nuteistus buvusius raudonųjų khmerų
lyderius, atsakingus už prieš tris dešimtmečius režimo vykdytus žiaurius
nusikaltimus. Žmogaus teisių organizacijos ir teisininkai būgštauja, kad
senstantys buvę režimo lyderiai nesulauks nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kol kas sulaikytas tik vienas potencialus tribunolo kaltinamasis -
buvęs raudonųjų khmerų kalėjimo vadovas Kaing Khek Ievas, dar žinomas kaip
Duchas (Doikas). Tuo tarpu keli buvę raudonieji khmerai be jokių suvaržymų
gyvena laisvėje Kambodžoje.
Vienintelis asmuo, kuris buvo areštuotas už nusikaltimus, įvykdytus
režimo valdymo metais, buvo raudonųjų khmerų karinis vadas Ta Mokas, pernai
liepą miręs kalėjime. Raudonųjų khmerų lyderis Pol Potas mirė 1998-aisiais.
Manoma, kad valdant raudoniesiems khmerams, kurie valdžią užgrobė 1975
metais, mirė iki 2 mln. žmonių - ketvirtadalis visų šalies gyventojų.
Dauguma raudonųjų khmerų aukų buvo kankintos ir nužudytos, o kitos
mirė dėl bado, ligų ar nepakeliamo priverstinio darbo, kai šio partizanų
judėjimo svajonė apie agrarinės utopijos įgyvendinimą virto „žudymo laukų“
košmaru.
Khmerus nušalino 1979 metais įsiveržusios Vietnamo pajėgos.