V.Vykės-Freibergos kalbą „Ištremtiems 1941 metų birželio 14 dieną
vaikams atminti“ perskaitė prezidentės patarėjas Antonijus Zunda.
„Mokydami vaikus mokyklose Latvijos istorijos, aiškindami ją plačiajai
visuomenei ir savo šalyje, ir užsienyje, mes turime kalbėti apie šiuos
tragiškus įvykius. Jų negalima pamiršti, nes nuo jų nukentėjo didelė dalis
mūsų tautos. Tai ne tik tremtinių problema, tai visos latvių tautos ir
šalies problema“, - pažymi prezidentė.
V.Vykė-Freiberga, kuri dabar yra Vokietijoje, pažymėjo, jog visi
žmonės turi rūpintis, kad daugiau nebepasikartotų žmonių persekiojimai už jų
lojalumą Latvijos valstybei ir jos idealams.
„1941 metų birželio 14-oji yra viena tragiškiausių ir niūriausių šių
laikų Latvijos istorijos dienų“, - pažymėjo prezidentė.
Ji priminė, kad represijos buvo nukreiptos ne tik prieš
suaugusiuosius, bet ir prieš vaikus, o tai Latvijoje laikoma genocidu arba
nusikaltimu žmoniškumui.
„Trėmimas nebuvo spontaniška akcija. Ji buvo gerai suplanuota ir ilgai
rengta operacija“, - pabrėžė V.Vykė-Freiberga.
Remiantis naujais istorikų tyrimais, 1941 metų birželio 14 dieną buvo
ištremti 15 443 žmonės - latviai, žydai, vokiečiai, lenkai, rusai ir kitų
tautybių žmonės, iš jų maždaug 15 proc. buvo vaikai iki dešimties metų. Iš
ištremtųjų birželio 14 dieną mirė 6 081 žmogus, arba 39,43 proc. visų
tremtinių.
Per pirmąją trėmimų bangą daugiausiai buvo ištremta nepriklausomos
Latvijos kultūros ir švietimo darbuotojų, politikų, verslininkų ir
diplomatų.