Jo reputacijai pakenkė paaiškėję faktai, kad jis slėpė savo praeitį
nacistinės Vokietijos karininkų korpuse.
Apie K.Waldheimo mirtį pranešė Austrijos prezidentūra ir Waldheimų
šeimos atstovas spaudai, nurodę, kad jis mirė po trumpos ligos. Austrijos
naujienų agentūra APA, remdamasi K.Waldheimo žentu, teigė, kad jis mirė
sutrikus širdies veiklai.
K.Waldheimas pripažino slėpęs savo tarnybą Balkanuose Adolfo Hitlerio
Vermachte, tačiau visada neigė žinojęs apie nacių karo nusikaltimus,
įvykdytus ten tuo metu, įskaitant tūkstančių Graikijos žydų deportacijas.
Dauguma austrų netikėjo, kad K.Waldheimas buvo susijęs su nacių nusikaltimais. Šie kaltinimai prezidentavimo metu netgi pakėlė jo
populiarumo reitingus, tačiau tuo pat metu daugelyje šalių jis tapo
nepageidaujamu asmeniu ir per savo valdymo metus beveik nerengdavo
valstybinių vizitų.
„Kurtas Waldheimas paliko šį pasaulį su didžiuliu klaustuku apie savo
praeitį ir veiklą Antrojo pasaulinio karo metais“, - sakė Ephraimas Zuroffas, Simono Wiesenthalio centro direktorius.
„Jis ėjo tokias pareigas, kad turėjo žinoti apie Holokausto
nusikaltimus ir nieko nedarė, kad juos sustabdytų, o ištikimai tarnavo nacių
režimui“, - pridūrė E.Zurofas.
Kiek vėliau K.Waldheimas sakė, kad per jo prezidentavimą 1986-1992
metais kilęs furoras paskatino austrus pripažinti faktą, kad ne visi jie
buvo nacistinės Vokietijos, aneksavusios Austriją beveik be pasipriešinimo,
pasyvios aukos.
„Kurto Waldheimo pergalė rinkimuose tikrai sukėlė daug ginčų, ypač dėl
Austrijos susitaikymo su savo praeitimi“, - sakė Austrijos kancleris
Alfredas Gusenbaueris. Vėliavos prie Austrijos
prezidentūros nuleistos iki pusės stiebo.
Nemažai aukštų nacių, tarp jų pats A.Hitleris, buvo austrai.
„Jeigu mano gyvenimo istorija prisidėjo prie naujo požiūrio į
(Austrijos) istoriją, tada ji buvo teigiama - žinoma, asmeniškai man
padarytos žalos kaina“, - 2006 metų sausį per interviu Austrijos dienraščiui
„Der Standard“ teigė K.Waldheimas.
Pasak jo, svarbiausių valstybių žvalgybos tarnybos žinojo jo praeitį,
kol jis 1971 - 1982 metais ėjo JT generalinio sekretoriaus pareigas. Tačiau
jis pripažino, kad nutylėti tiesą „tikrai buvo klaida“, nors ir kartojo, kad
iš esmės buvo nekaltas.