Tokį nutarimą priėmė partijos taryba šeštadienio vakarą, rašo britų
visuomeninis transliuotojas BBC savo naujienų svetainėje.
Pats G.Javlinskis pabrėžia, kad turimas omenyje „ne iškėlimas, o
politinis sprendimas“, nes, pagal Rusijos įstatymus, teisę iškelti
kandidatus turi partijų suvažiavimai. Tačiau, stebėtojų nuomone, netikėtumų
suvažiavime nebus.
Interneto leidinio „gazeta.ru“ duomenimis, be G.Javlinskio, iš anksto
buvo svarstomos „Jabloko“ Maskvos skyriaus lyderio Sergejaus Mitrochino,
Federalinės antimonopolinės tarnybos vadovo Igorio Artemjevo ir žmogaus
teisių įgaliotinio Vladimiro Lukino, kuris drauge su G.Javlinskiu ir
Jurijumi Boldyrevu yra vienas partijos steigėjų, kandidatūros.
Federalinė taryba nepritarė siūlymui iškelti vieną bendrą
liberaliosios opozicijos kandidatą.
Kalbėdamas posėdyje G.Javlinskis sakė, kad demokratinė jėga šalyje tik
viena, tai - „Jabloko“. Jo pirmasis pavaduotojas Sergejus Ivanenka palygino
judėjimą „Kitokia Rusija“ su bolševikais, o S.Mitrochinas pareiškė, kad
Garis Kasparovas ir Michailas Kasjanovas neva „kovojo už „Jabloko“
sunaikinimą“.
Kalbėdamasis užkulisiuose su spauda G.Javlinskis atmetė galimą aljansą
su Dešiniųjų jėgų sąjunga. DJS lyderio Nikito Belycho pareiškimą penktadienį
apie tai, kad jo partija, esant tam tikroms sąlygoms, galėtų remti per
prezidento rinkimus „Jabloko“ vadovo kandidatūrą, jis pavadino „nerimtu“.
Dar vienas galimas opozicijos kandidatas, buvęs Centrinio banko
vadovas Viktoras Geraščenka, G.Javlinskio nuomone, „neturi nieko bendra su
demokratija“.
Žurnalistai atkreipė dėmesį į tai, kad G.Javlinskis neatsakė į
klausimą, kaip jis vertina Naujosios demokratų sąjungos lyderio, buvusio
ministro pirmininko Michailo Kasjanovo kandidatūrą.
G.Javlinskis balotiravosi į prezidentus 1996 ir 2000 metais ir užėmė
atitinkamai ketvirtąją ir trečiąją vietas.
1996 metais jis atsisakė paraginti savo šalininkus remti antrajame
rate Borisą Jelciną, pareikšdamas, kad „Jabloko“ šalininkai - ne
baudžiauninkai, ir patys nuspręs, už ką balsuos“.
2004 metais partija prezidento rinkimuose nedalyvavo.
„Jabloko“ jaunimo skyriaus lyderis Ilja Jašinas siūlė ir šįkart taip
pasielgti ir drauge vengti ryšių su prezidento administracija.
Tačiau G.Javlinskis paprieštaravo kolegai, sakydamas,
jog“nepriklausomybė yra ne tai, kad nebūtų su kuo nors konsultuojamasi, o
tai, kad būtų galima konsultuotis ir likti nepriklausomiems“.
Federalinė taryba per dviejų dienų posėdį Pamaskvyje, taip pat
patvirtino programą, su kuria „Jabloko“ eis į parlamento rinkimus 2007 metų
gruodį.
G.Javlinskio parengtas dokumentas pavadintas „Septyni žingsniai į
galimybių lygybę“. Pagrindinė Rusijos problema, autoriaus nuomone, yra
„autoritarinė biurokratinė-korporatyvinė sistema“, kuri, mano jis, panaikino
valdžių atskyrimą ir atėmė iš šalies laisvas žiniasklaidos priemones ir
sąžiningus rinkimus.
Kaip vertina ekspertai ir patys „Jabloko“ nariai, partijos galimybės
įveikti septynių procentų barjerą ir patekti į Dūną nedidelės.
Per vietos rinkimus 14-oje Rusijos regionų 2007 metų kovą „Jabloko“
surinko vidutiniškai 3,86 proc. balsų.
Sprendimą kovoti dėl valstybės vadovo posto šiuo metu yra paskelbę
V.Geraščenka, M.Kasjanovas, Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis
Vladimiras Žirinovskis, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje rašytojas
disidentas Vladimiras Bukovskis ir Archangelsko meras Aleksandras Donskis.
„Vieningoji Rusija“ ir Rusijos Federacijos komunistų partija apsispręs
dėl kandidatų partijų suvažiavimuose šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais.