„Neseniai padarytas Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimas,
kad jo vyriausybė gali užblokuoti atnaujintą ES konstitucinę sutartį, turi
pirmiausia kelti susirūpinimą patiems lenkams“, - rašo dešiniųjų partijų
„Tėvynė“ ir „Res Publica“ sąjungos narys M.Mihkelsonas savo interneto
dienoraštyje.
Jo nuomone, jeigu iš tikrųjų bus taip, kad šią savaitę įvyksiančiame
aukščiausio lygios susitikime nebus pasiektas susitarimas tik dėl Lenkijos
prieštaravimo, tai gali turėti kelis neigiamus rezultatus, tarp jų - ir
Lenkijos izoliaciją.
Kaip rašo M.Mihkelsonas, Lenkijos veto derybose su Rusija dėl
partnerystės ir bendradarbiavimo susilaukė Europoje solidžios paramos, nors
daugelis diplomatų privačiuose pokalbiuose atsiliepė apie jį nepalankiai.
Antrasis veto būtų tiesiog per daug.
Pasak M.Mihkelsono, Lenkijos elgesys gali atsiliepti visai padėčiai
Rytų Europoje, ir tai itin pavojinga dabar, kai Rusija užsibrėžia savo
politinius tikslus Vidurio ir Rytų Europoje.
Trečioji ir rimčiausia problema, M.Mihkelsono nuomone, yra galima
didžiausia per visą ES gyvavimo istoriją vidaus krizė.
„Atsižvelgiant į išorės pavojus ir iššūkius, drebinančius Europą (ir
Rusijos ambicijas, ir Irano branduolines problemas, bei energetinį saugumą),
tolesnis vidaus reformų atidėliojimas gali turėti nenuspėjamų padarinių“, -
rašo M.Mihkelsonas.
Lenkija grasina vetuoti konstitucinę sutartį, teigdama, kad joje
numatytos balsavimo taisyklės pernelyg daug įgaliojimų suteikia didelėms
valstybėms, ypač Vokietijai , ir reikalauja pakeisti balsavimo sistemą.
Kad sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos ES valstybės.