Lenkija nesušvelnina pozicijos dėl ES sutarties (papildytas)

„Pastarosiomis savaitėmis nemačiau jokio noro bendradarbiauti“, - žurnalistams Berlyne sakė pareigūnas, kuris nenorėjo, kad būtų skelbiama jo pavardė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, nori per ketvirtadienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą Briuselyje susitarti dėl naujos sutarties metmenų.

Lenkija, kuri nepritaria naujai ES balsavimo sistemai, ir Didžioji Britanija, kuri siekia sušvelninti pasiūlymus dėl Europos bendrosios ir saugumo politikos, laikomos pagrindinėmis A.Merkel plano kliūtimis.

Tuo tarpu premjeras Jaroslawas Kaczynskis bandė išsklaidyti nuogąstavimus, kad Varšuva gali blokuoti susitarimą dėl naujos sutarties, kuri pakeistų žlugusią ES konstituciją, ir sakė, jog tai, kad jo brolis dvynys, prezidentas Lechas Kaczynskis vadovaus, yra taikinamasis ženklas.

„Būčiau vienas vykęs (į Briuselį), jei kalba eitų apie veto. Kad pasakyčiau: „Mes nesutinkame“, - vokiečių dienraščiui „Bild“ sakė J.Kaczynskis. Šie jo žodžiai tikriausiai yra geros valios gestas kanclerei Angelai Merkel, kuri ketvirtadienį ir penktadienį pirmininkaus viršūnių susitikimui.

J.Kaczynskis, regis, bandė menkinti Lenkijos tikslą visiškai pakeisti planuojamą dvigubos daugumos sprendimų priėmimo procedūrą ir sakė: „Šiuo metu visa, ko norime, yra leidimas (vykti) debatams dėl balsavimo sistemos“.

Derybų mandato projektas, kurį vėlai antradienį išplatino Vokietija ir kurio tekstą gavo „Reuters“, rodo, jog ES pirmininkaujantys vokiečiai pirmą kartą oficialiai pripažino, kad dvi delegacijos - lenkų ir čekų - nenori sutikti su siūloma balsavimo sistema.

Tačiau dokumente sakoma, kad dvigubos daugumos sistema bus siūlomoje sutartyje, tikriausiai atmetant galimybę per derybas aptarinėti bet kokią alternatyvą. Dokumente nurodoma, kad „dabartinis mandatas suteiks pamatą ir gaires“ šioms deryboms.

ES pareigūnai sako, kad bet koks balsavimo klausimo atnaujinimas gali būti pragaištingas visam reformų paketui.

Visa, ko gali tikėtis Lenkija, yra plano įgyvendinimo atidėjimas ir galbūt išlyga, dėl kurios šalių mažumos galės priversti tęsti svarstymus prieš priimant bloko sprendimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) antradienį perspėjo Lenkiją, kad ji rizikuoja netekti pinigų ir paramos, jei blokuos susitarimą reformuoti ES institucijas.

Diplomatai sako, kad Didžioji Britanija tuo tarpu sugriežtino savo poziciją siekdama sumažinti siūlomo ES užsienio reikalų ministro vaidmenį, įgaliojimus ir darbuotojų skaičių.

Vienas diplomatas, kuris antradienį vakare dalyvavo penkias valandas trukusiame ES lyderių asmeninių atstovų susitikime, sakė, kad Londonas paskutinę minutę pateikė didelius reikalavimus sušvelninti Europos bendrąją užsienio ir saugumo politiką.

Britanija teigia, jog olandų ir prancūzų rinkėjams 2005-aisiais atmetus ES konstituciją, Bendrija turi siekti tik minimalių pakeitimų, kurių reikia sklandesniam darbui.

Minėtas diplomatas sakė, jog Londonas pareikalavo, kad siūlomas ES užsienio reikalų ministras, kurio pareigų pavadinimas būtų sumenkintas, nepirmininkautų kas mėnesį vykstantiems ES valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimams.

Britanija taip pat reikalauja, kad planuojama ES užsienio reikalų tarnyba būtų vien tarpvyriausybinė ir kad į ją nebūtų įtrauktos Europos Komisijos užsienio tarnybos.

Be to, ES užsienio reikalų ministrams nebūtų leista kalbėti bloko vardu Jungtinėse Tautose, išskyrus tuos atvejus, kai leidžia JT Saugumo Tarybos narės, tokios kaip Didžioji Britanija.

Vokietijos pareigūnai pyko ir priminė, kad ministras pirmininkas Tony Blairas nė per vieną iš kelių pastaruoju metu įvykusių susitikimų su A.Merkel tokių reikalavimų nekėlė, sakė minėtas diplomatas.

Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis trečiadienį skelbiamame interviu teigė, kad jo šalis „nusižudytų“, jeigu sutiktų su Vokietijos pasiūlymu dėl naujos Europos Sąjungos (ES) sutarties.

J.Kaczynskis Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė, kad jis vis dar spaudžia per šios savaitės ES viršūnių susitikimą surengti debatus dėl balsavimo sistemos pakeitimo - pagrindinio klausimo, dėl kurio Berlynas nesutaria su Varšuva.

„Jie mėgina izoliuoti ir ignoruoti Lenkiją. Mes negalime su tuo sutikti. Tai būtų savižudybė“, - teigė jis.

„Šiuo metu mes norime tik to, kad (per viršūnių susitikimą) būtų surengti debatai dėl balsavimo sistemos“, - pažymėjo jis.

Vokietija, iki birželio pabaigos pirmininkaujanti Europos Sąjungai, mėgina įveikti pagrindines kliūtis, kad būtų priimta nauja sutartis dėl reformų, pakeisiančių 27 šalis vienijančio bloko valdymo sistemą.

J.Kaczynskis laikraščiui „Bild“ sakė, kad pagal dabartinį Vokietijos pasiūlymą „Lenkijos balso galia prilygtų vienam, o Vokietijos - 1,8“.

Lietuva remia dabartinį Europos konstitucinės sutarties projektą, o jei vis dėlto bus nutarta jį perrašyti - siūlys į dokumentą įtraukti nuostatas dėl bendro Europos energetinio saugumo užtikrinimo.

Tai pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas trečiadienį po pokalbio su prezidentu Valdu Adamkumi, kuris įvyko numatyto ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje ES šalių lyderių susitikimo dėl ES Konstitucijos išvakarėse.

Premjeras taip pat pridūrė, kad Lietuva nenorėtų, jog dabartiniam Konstitucijos projektui nepritarianti Lenkija susitikime toliau prieštarautų likusioms 26 Bendrijos narėms.

Lietuvos prezidentas pastarosiomis savaitėmis ne kartą telefonu ir tiesiogiai per susitikimus Baku bandė įtikinti Lenkijos vadovą nevetuoti sutarties projekto.

Tačiau konkrečiau apie šias konsultacijas nepanoro kalbėti nei G.Kirkilas, nei V.Adamkaus atstovai.

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, V.Adamkus yra įsitikinęs, kad dar iki derybų Briuselyje pradžios reikia rasti būdą jas pradėti sklandžiai, o po to - formulę, kaip pasiekti bendrą sutarimą. Prezidentas mano, kad sprendimas dėl ES konstitucinės sutarties turi būti rastas kuo greičiau ir derybos baigtos jau šiais metais.

Taip pat, V.Adamkaus nuomone, Konstitucijoje turėtų atsispindėti ES solidarumas energetikos srityje, o kalbėjimas vienu balsu padėtų sustiprinti ES narių vienybę.

Pats G.Kirkilas prognozuoja, kad derybos Briuselyje, kuriose dalyvaus jis ir V.Adamkus, gali būti sudėtingos ir užsitęsti iki šeštadienio.

Lenkija grasina vetuoti šį dokumentą, teigdama, kad konstitucinėje sutartyje numatytos balsavimo taisyklės suteikia pernelyg daug galių didžiosioms valstybėms, ypač Vokietijai, bei reikalauja balsavimo sistemą keisti.

Lietuva pirmoji iš ES šalių ratifikavo ES Konstituciją, tačiau ratifikavimo procesas įstrigo, daliai bloko šalių atsisakius tai padaryti.