ES lyderių laukia sunkus darbas dėl naujos sutarties

BNS ir lrytas.lt inf.
Naujasis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris trokšta per savo pirmąjį ES viršūnių susitikimą padėti tarpininkauti dėl susitarimo, taip pat akcentavo, kad yra daug problemų.
Britų ministras pirmininkas Tony Blairas, kuriam šis ES viršūnių susitikimas bus paskutinis, sakė, kad susitarimo pradėti derybas dėl reformų perspektyva labai neaiški, o Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis tikimybę įvertino santykiu 50:50.
Londono ir Varšuvos prieštaravimai dar gali sužlugdyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas pakeisti žlugusią ES konstituciją ir užbaigti ne vienus metus trukusius ginčus dėl valdžios padalijimo Briuseliui ir ES narėms, taip pat - didelėms ir mažoms valstybėms.
Jei per viršūnių susitikimą, kuris tikriausiai užtruks iki šeštadienio, susitarti nepavyks, tai bus didžiulė nesėkmė 27 valstybių blokui dveji metai po to, kai prancūzų ir olandų rinkėjai atmetė ES konstituciją, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Dėl to mažesnė valstybių dalis galėtų tęsti integraciją, palikdama kitas valstybes už savęs.
Lenkija reikalavo keisti ES balsavimo sistemą, kuri, pasak jos, lenkų sąskaita yra palanki didžiosioms valstybėms, pirmiausia - Vokietijai.
Tačiau beveik visos kitos ES šalys pritaria tam, kad būtų išsaugota sprendimų priėmimo formulė, išdėstyta konstitucijos projekte, kuris 2005 metais buvo atmestas per referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
J.Kaczynskio komentarai, kuriuos ketvirtadienį skelbia dienraštis „Rzeczpospolita", buvo taikingesni.
„Padarėme tam tikrą pažangą, nors padėtis dar nėra visiškai patenkinama. Vis dėlto manau, jog yra tikimybė, kad mūsų reikalavimai suprantami. Jei ne, turėsime daryti išvadas", - sakė jis.
Pasak Britanijos, naujoji sutartis negali padaryti taip, kad bloko Pagrindinių teisių chartija, įskaitant teisę streikuoti, būtų teisiškai įpareigojama.
Britai taip pat nori apkarpyti siūlomo ES užsienio reikalų ministro įgaliojimus ir pakeisti šio posto pavadinimą.
„Mums reikia būti itin atsargiems, kad tai nekeistų britų įstatymų, - apie sutartį interviu laikraščiui „The Times" sakė T.Blairas. - Štai ko man reikia, jei norite, kad sutikčiau".
Aukšti Vokietijos pareigūnai sąmoningai stengėsi mažinti optimizmą ir pabrėžė, kad dar liko daug darbų.
Naujasis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris trokšta per savo pirmąjį ES viršūnių susitikimą padėti tarpininkauti dėl susitarimo, taip pat akcentavo, kad yra daug problemų.
„Turime problemų ne vien dėl Lenkijos. Turime problemų dėl Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, truputį dėl Čekijos Respublikos. Problemų apstu", - trečiadienį sakė jis televizijai TF1.
Pasak N.Sarkozy, jis bet kokią naują sutartį pateiktų parlamentui ratifikuoti ir nerengtų kito referendumo, nors euroskeptikai ir sako, kad ES lyderiai nepaiso žmonių valios.
„Per kampaniją pasakiau Prancūzijos žmonėms, kad neorganizuosiu kito referendumo. Nes pirmasis referendumas paralyžiavo Europą. Antrasis ją nužudytų", - sakė jis.
J.Kaczynskio pareiškimas, kad Lenkija gali sutikti su balsavimo sistema, kuriai ilgą laiką priešinosi, jei galės daryti didesnę įtaką Sąjungoje, tikriausiai rodo norą ieškoti kompromiso.
„Suprantame, kad negalime sustabdyti (reformų) proceso, - tai reikštų pernelyg didelę riziką ateičiai. Tik norime, kad tai būtų padaryta geriausiu įmanomu būdu ES ir Lenkijai", - trečiadienį „Reuters" sakė J.Kaczynskis, kuris dažnai reiškia euroskeptiškas pažiūras.
Čekija, kuri rėmė Lenkiją dėl balsavimo sistemos, trečiadienį sakė, kad nevetuos susitarimo šiuo klausimu, ir taip paliko lenkus vienus, be jokių sąjungininkų.
18 ES narių ratifikavo konstitucinę sutartį, bet dabar sutariama, jog ją reikia smarkiai apkarpyti, kad Prancūzija, Nyderlandai ir Britanija galėtų išvengti rizikingų referendumų.
Olandų premjeras Janas Peteris Balkenende (Janas Peteris Balkenendė) trečiadienį sakė, kad šis viršūnių susitikimas bus „energinga kova", o jo Europos reikalų ministras pridūrė, kad Nyderlandų atstovams reikės grįžti namo su rezultatais, kuriais būtų „gerbiamas per referendumą pasakytas „Ne".
Kai kurie svarbūs instituciniai planai turi išlikti, pavyzdžiui, planas įsteigti dvejiems su puse metų renkamo Europos Vadovų Tarybos prezidento postą. Tai pakeistų dabartinę tvarką, kai Bendrijai po pusmetį vadovauja vis kita valstybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.