Rusija, turinti veto teisę Jungtinių tautų (JT) Saugumo Taryboje,
prieštarauja, kad būtų suteikta nepriklausomybė regionui, kurio didžiąją
gyventojų dalį sudaro albanai.
„Tai nepriimtina“, - sakė Maskvos atstovas JT Vitalijus Čiurkinas.
Provinciją beveik aštuonerius metus valdo JT tarptautinė administracija.
Tačiau Rusijai vis atmetant rezoliuciją, Vakarai gali būti priversti
įgyvendinti planą be jos pritarimo, pažymėjo Didžiosios Britanijos
ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotoja Karen Pierce (Karin Pirs).
„Aš manu, kad bus sąžininga, jeigu mes pasakysime, kad Kosovas šiaip
ar taip bus nepriklausomas... Ir negalima sakyti, kad nėra kitų kelių, jeigu
partnerystės nepavyks užtikrinti“, - sakė ji.
Dokumente, kurį gavo „Reuters“, buvo siūloma skirti dar 120 dienų
Kosovo ir Serbijos valdžių deryboms, ir jeigu jos būtų nesėkmingos,
automatiškai imtų veikti JT atstovo Martti Ahtisaari (Marčio Ahtisario)
planas, numatantis suteikti Kosovui nepriklausomybę.
Serbija, kurios tradicinė sąjungininkė yra Rusija, teigia, kad Kosovo
kraštas yra jos kultūros ir religinis centras, bet dar iki komunistinės
Jugoslavijos subyrėjimo, ten gyveno daugiausia albanai, o pats kraštas
turėjo autonomijos teises, kurios buvo panaikintos paskutiniais Jugoslavijos
gyvavimo metais.
Panaikinus autonomiją, padidėjo įtampa Kosove, po to suaktyvėjo albanų
partizanų veiksmai prieš Serbijos saugumo pajėgas.
Į besiplečiantį konfliktą 1999 metais įsikišo NATO pajėgos, kurių 78
dienas trukęs aviacijos puolimas privertė serbų lyderį Slobodaną Miloševičių
išvesti kariuomenę iš šio regiono.