ES lyderiams sunkiai sekasi siekti pažangos dėl naujos sutarties (papildyta)

Pagrindinė kliūtis pasiekti susitarimą pertvarkyti sudėtingą ES sprendimo priėmimo sistemą yra griežti Lenkijos ir Didžiosios Britanijos reikalavimai, sakė diplomatai.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis „įšaldė debatus“, atmetęs kompromiso galimybę dėl numatyto balsavimo galių perskirstymo, žurnalistams sakė Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.

Didžioji Britanija savo ruožtu nurodė, kad taip pat neketina peržengti savo nubrėžtų ribų derantis dėl naujos sutarties.

ES pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams sakė, kad bloko lyderiai nesutaria, tačiau nori pasiekti susitarimą.

L.Kaczynskis praėjusią naktį atskirai susitiko derybų su A.Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, kuris per savo pirmąjį ES viršūnių susitikimą mėgina tarpininkauti ieškant kompromiso.

„Niekas nėra pasakęs, kad nenori, jog mes ryt užbaigtume, - sakė Vokietijos kanclerė. - Iš esmės sutariama, kad imsimės visų būtinų pastangų pasiekti susitarimą. Ar tai įmanoma? Šįvakar negalima to pasakyti“.

A.Merkel išreiškė viltį, kad bloko lyderiams pavyks pasiekti susitarimą pradėti derybas dėl naujos sutarties, pakeisiančios ES konstituciją, kurią 2005-aisiais referendumuose atmetė prancūzų ir olandų rinkėjai. Ši sutartis turėtų užtikrinti efektyvesnį išsiplėtusios Bendrijos funkcionavimą.

Nesėkmė gali pagilinti susiskaldymą bloke ir paskatinti nedidelę grupę valstybių įgyvendinti planus dėl glaudesnės integracijos, paliekant už savęs kitas šalis, o tai savo ruožtu reikš, kad turtingesnės valstybės bus mažiau linkusios padėti skurdesnėms naujokėms.

ES lyderiai skirtingai vertina galimybes pasiekti persilaužimą, kai penktadienį vėl visi drauge susirinks darbo pietų.

„Manau, artėjame prie išvados“, - sakė Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas.

„Nežengta jokių žingsnių, todėl aš nusiteikęs kiek pesimistiškai“, - sakė Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas.

Tikimybė, kad po ne vienerius metus trukusių ginčų dėl galių padalijimo Briuseliui ir ES narėms bus pasiektas susitarimas, šią savaitę padidėjo, kai Lenkija, atrodo, kiek sušvelnino savo toną, reikšdama nepritarimą numatytiems balsavimo sistemos pakeitimams, kurie, kaip tvirtina Varšuva, palankesni didesnėms šalims.

Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga pasibaigus pirmajai derybų dienai žurnalistams pareiškė, kad „nė vienas iš šiandien išgirstų pasiūlymų mums nebuvo naujas“. „Mes juos nagrinėjame“, - sakė ji.

Varšuva ėmėsi aršios kampanijos, nukreiptos prieš Vokietijos pasiūlymus, kurios metu kelis kartus priminė Berlynui apie nacių okupacijos metais šalies patirtas kančias.

Tačiau A.Fotyga taip pat pareiškė, kad Lenkijai, jei ji negalės pakeisti balsavimo sistemos, visgi gali pavykti išsikovoti tokią pat įtaką.

Britų ministras pirmininkas Tony Blairas, kurio pozicija taip pat gali sužlugdyti pastangas pasiekti susitarimą, atvykęs į viršūnių susitikimą sakė, kad pritars sutarčiai tik jei bus atsižvelgta į keturis pagrindinius Londono reikalavimus.

„Yra keturios sritys, kurios turi atitikti mūsų reikalavimus, visiškai atitikti“, - savo paskutiniame ES viršūnių susitikime sakė T.Blairas, turėdamas galvoje Didžiosios Britanijos pastangas išsaugoti suverenitetą užsienio politikos, teisingumo, migracijos ir žmogaus teisių srityse.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude`as Junckeris sakė: „Rimta problema bus ne Lenkija, o Jungtinė Karalystė“.

Beveik visos Bendrijos narės pritaria vadinamajai dvigubos daugumos sistemai, pagal kurią daugumai sprendimų priimti reikės 55 proc. ES valstybių, kurios atstovautų 65 proc. ES gyventojų, pritarimo. Lenkija tvirtina, kad ši sistema palankesnė didesnėms valstybėms, ypač Vokietijai.

Lenkų derybininkas Marekas Cichockis sakė, kad buvo sudarytos sąlygos susitikime pasiekti kažkokį susitarimą, tačiau pridūrė, jog kai kurie klausimai turės būti palikti spręsti tarpvyriausybinei konferencijai.

Aštuoniolika bloko valstybių ratifikavo konstitucinę sutartį. Iš esmės sutariama dėl būtinybės apkarpyti šį dokumentą, kad Prancūzija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija galėtų išvengti rizikingų referendumų.

Bus išsaugoti kai kurie svarbiausi susitarimai dėl institucinės sąrangos, pavyzdžiui, planas įsteigtas dvejiems su puse metų renkamo Europos Vadovų Tarybos prezidento postą. Tai pakeistų dabartinę tvarką, kai Bendrijai po pusmetį vadovauja vis kita valstybė.

Didžioji Britanija reikalauja garanto, kad bet kokia nauja sutartis bloko Pagrindinių teisių chartijos, įskaitant teisę streikuoti, nepaverstų teisiškai įpareigojama.

Ji, be kita ko, taip pat siekia apkarpyti siūlomo ES užsienio reikalų ministro įgaliojimus ir pasisako prieš privalomas socialines išmokas migrantams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad dėl Europos Sąjungos (ES) reformų sutarties tebėra problemų, kurias reikia išspręsti, tačiau ji sunkiai dirba ir visi lyderiai stengiasi, kad būtų pasiektas susitarimas.

Prasidėjus antrajai 27 valstybių Bendrijos viršūnių susitikimo, kuriame tikimasi pradėti derybas dėl naujos sutarties, kuri pakeistų žlugusią ES konstituciją, dienai A.Merkel žurnalistams sakė: „Mes sunkiai dirbame, problemos dar neišspręstos, bet visi stengiasi".

Penktadienį ryte A.Merkel rengėsi dvišalių derybų maratonui, kurį ketino pradėti susitikimu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu.

Kanclerė sakė, kad taip pat susitiks dvišalių derybų su Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Čekijos lyderiais.

Visos šios valstybės turi tam tikrų rimtų priekaištų Vokietijos siūlomai naujai sutarčiai, kuri turi pakeisti 2005 metais referendumuose prancūzų ir olandų rinkėjų atmestą ES konstituciją.

Lenkija penktadienį pareiškė, jog po prezidento Lecho Kaczynskio ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel naujo derybų rato nematė aiškios pažangos tariantis dėl Europos Sąjungos (ES) reformų sutarties.

„Nemanau, kad visa vakardiena ir tai, kas kol kas įvyko šiandien, pakeitė tikėtiną viršūnių susitikimo išdavą", - žurnalistams sakė šaltinis lenkų diplomatiniuose sluoksniuose.

Keli ES lyderiai sakė, kad Lenkijai buvo pasiūlytas kompromisas dėl balsavimo sistemos, pagal kurį mažumą sudarančios šalys, kurioms pritrūks nedaug balsų kokiam nors sprendimui blokuoti, galėtų priversti atidėti tą sprendimą keliems mėnesiams ir surengti papildomas derybas.

Lenkija penktadienį atmetė prancūzų pasiūlymą, kuriuo siekiama įtikinti ją nebeprieštarauti naujajai Europos Sąjungos (ES) balsavimo sistemai ir galiausiai leisti susitarti dėl naujos reformų sutarties 27 narių blokui.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pateiktas pasiūlymas, pagal kurį kokia nors maža ES šalių grupė galėtų blokuoti tam tikrus sprendimus, priimtus pagal naująją sistemą, yra tik „šūkis", per ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė vienas lenkų diplomatas.

Ta idėja būtų vertinga tik tuo atveju, jei būtų „pakoreguoti parametrai", sakė diplomatas ir nurodė galimybę atidėti naujų taisyklių įvedimą. Ketvirtadienį kitas šaltinis siūlė atidėti jas iki 2020 metų, nors visa nauja sutartis turėtų įsigalioti 2009-aisiais.

Lenkija tvirtina, kad „dvigubos daugumos" balsavimo sistema, kurią pasiūlė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, yra neteisingai palanki daug gyventojų turinčioms valstybėms, tokioms kaip Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES.

Ginčai tapo pikti, ir Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis  šią savaitę pareiškė, kad Lenkija turėtų daug didesnę įtaką balsuojant, jei jos gyventojų skaičius nebūtų buvęs sumažintas per Antrąjį pasaulinį karą.

„Jei Lenkija nebūtų turėjusi išgyventi 1939-1945 metų, ji šiandien būtų šalis su 66 mln. gyventojų", - sakė J.Kaczynskis.

Lenkijoje gyvena maždaug 38 mln. žmonių, o kaimyninėje Vokietijoje - 83 milijonai.

Pagal dvigubos daugumos sistemą, įstatymų leidimo sprendimams priimti reikėtų 55 proc. bloko valstybių, atstovaujančių 65-iems proc. ES gyventojų, pritarimo.

Minėtas lenkų diplomatas pabrėžė, kad Varšuva neskuba susitarti, ir pridūrė, kad šis viršūnių susitikimas penktadienį gali baigtis ir be kompromisinio susitarimo.

„Galėtume vėl kalbėtis po šešių mėnesių", - sakė jis.

Didžioji Britanija penktadienį sakė, kad yra patenkinta Prancūzijos paaiškinimu, kodėl iš Europos Sąjungos (ES) planuojamos sutarties buvo išbrauktas „laisvos ir neiškreiptos" konkurencijos principas.

Ministras pirmininkas Tony Blairas šį klausimą prancūzų prezidentui Nicolas Sarkozy uždavė per ES viršūnių susitikimą. Jis sakė, jog Londonas nori aiškumo, kad blokas laikosi savo antimonopolinių principų.

„Po šio ryto susitikimo klausimas aiškėja. Žmonės dabar daug labiau nuraminti", - žurnalistams sakė T.Blairo atstovas.

„Jau esamose ES sutartyse laisvosios rinkos konkurencija minima dar 13 kartų, todėl Europos Komisijos priežiūros galių teisinė bazė nepasikeis", - sakė jis.