ES lyderiai susitarė iki šių metų pabaigos pradėti derybas dėl reformų
sutarties, kuri galėtų būti ratifikuota iki 2009-ųjų vidurio. Ši sutartis
turėtų pakeisti ES konstituciją, kurią 2005 metais referendumuose atmetė
prancūzų ir olandų rinkėjai.
4 val. 30 min. (5 val. 30 min. Lietuvos laiku) pasiektas susitarimas
gali suteikti svarbų postūmį Europos politinei integracijai po dvejus metus
trukusios aklavietės, kurią išprovokavo bloko konstituciją sužlugdę
referendumai, dar padidinę visuomenės nepasitenkinimą šiuo projektu, kurį
daug kas laiko nutolusiu nuo eilinių piliečių ir perdėm biurokratiniu.
Jei šį kartą dokumentą pavyks ratifikuoti visoms narėms, Bendrija
turės daugiau galių turinčią vadovybę, efektyvesnį sprendimų priėmimo
mechanizmą, didesnę įtaką pasaulinėje arenoje. Didesnį vaidmenį įgis ir
Europos bei nacionaliniai parlamentai.
„Jei šiandien nebūtume to pasiekę, būtume atsidūrę išties
katastrofiškoje padėtyje, nes daug kas jaustų, kad patyrė per didelį
spaudimą“, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel per spaudos
konferenciją, kuri buvo surengta ES lyderiams po derybų maratono radus
išeitį iš aklavietės.
Susitarimas atveria kelią tolesnei bloko plėtrai, sakė kanclerė,
pridūrusi, kad nereformavus Bendrijos institucijų plėtra būtų neįmanoma.
Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas,
kurio šalis liepą perims pirmininkavimą ES, išreiškė viltį, kad pavyks
parengti sutartį iki spalio.
Kelių ES šalių lyderiams pavyko įtikinti Lenkijos prezidentą Lechą
Kaczynskį po ne vieną savaitę trukusių prieštaravimų
pakeisti savo poziciją ir sutikti su kompromisu dėl numatytų balsavimo
taisyklių su sąlyga, kad jų įdiegimas bus ilgam atidėtas.
„Ši diena parodė, kad Lenkija gali kur kas geriau bendradarbiauti su
Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Vokietija, nes mes pajutome solidarumą“, -
sakė L.Kaczynskis žurnalistams.
Tačiau Lenkijos vadovas nepakeitė nuomonės dėl savo komentarų, kad
Lenkijai turi būti kompensuota už kančias, kurias šalis patyrė per Antrąjį
pasaulinį karą. Šie jo pareiškimai įžeidė ne vieną ES lyderį ir labai
supykdė A.Merkel asmeniškai.
„Istorija yra istorija. Faktas, kad jei nebūtų vykęs karas, Lenkijoje
gyventų ne 38 mln. žmonių, bet kur kas daugiau“, - sakė L.Kaczynskis.
Visgi A.Merkel pavyko pakeisti neigiamą Varšuvos nusistatymą. Lenkija
tvirtino, kad naujoji sutartis apkarpo jos balsavimo galias ir yra
palankesnė didžiosioms valstybėms, ypač Vokietijai.
Vokietijos kanclerė netgi pagrasino pradėti derybas dėl reformų
sutarties be Lenkijos pritarimo, taip pakurstydama dar aktyvesnes pastangas
rasti kompromisą.
Atidėjimas
Lenkija sutiko pritarti susitarimui, kuriame numatyta naujos sprendimo
priėmimų procedūros įdiegimą nukelti iki 2017 metų.
Varšuva taip pat gavo visų Bendrijos šalių pažadus dėl solidarumo
ateityje iškilus energetinėms krizėms - tai kelia ypač didelį susirūpinimą
Lenkijai, kuri labai priklausoma nuo kaimyninės Rusijos dujų ir naftos
importo.
Naujoje sutartyje bus išsaugotos svarbiausios žlugusios konstitucijos
nuostatos, pavyzdžiui, ketinimas įsteigti Europos Vadovų Tarybos prezidento
ir platesnius įgaliojimus turinčio užsienio politikos vadovo postus.
„Konstitucinė sutartis buvo nesunkiai suprantama sutartis. O ši -
supaprastinta sutartis, kuri yra labai paini“, - šmaikščiai pastebėjo
Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.
Šis įtemptas ES viršūnių susitikimas buvo pirmasis naujajam
Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy ir paskutinis
Didžiosios Britanijos premjerui Tony Blairui, kuris kitą
savaitę traukiasi iš posto.
N.Sarkozy energingai įsijungė į kovą už tai, ką jis pats pavadino
„supaprastinta sutartimi“. Tuo tarpu T.Blairas traukiasi iš valdžios
viršūnės, kurioje praleido dešimt metų, taip ir neįgyvendinęs savo ne kartą
viešai deklaruoto tikslo paversti Didžiąją Britaniją Europos žemyno kertiniu
akmeniu.