Nedidelė 10 mln. gyventojų turinti šalis Europos pietvakarinėje
pakrantėje turi daugybę idėjų, ką ji norėtų nuveikti, kad per pusmetį
truksiantį pirmininkavimą paliktų savo ryškų pėdsaką bloke, tačiau visą jos
vadovavimą Bendrijai iš esmės nulems šie du opūs klausimai.
Prieš dešimt dienų prasta atmosfera pasižymėjusiame viršūnių
susitikime ES lyderių parengtus susitarimo metmenis Lisabona turi paversti
„reformų sutartimi“ - dokumentu, pakeisiančiu žlugusią Europos konstituciją,
kurią 2005 metais referendumuose atmetė prancūzai ir olandai.
Diplomatai sako norintys tai padaryti kiek įmanoma greičiau, nes kuo
ilgiau valstybės narės turės galvoti apie šiuos metmenis, tuo
„išradingesnės“ jos taps juos interpretuodamos.
Portugalija viliasi, kad visas sutarties projektas bus parengtas iki
ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo liepos 23 dieną - būtent šią
dieną turi prasidėti oficialios derybos dėl dokumento. Šį klausimą galutinai
išspręsti tikimasi iki spalio vidurio.
Tačiau jau esama ženklų, kad viskas vyks ne taip sklandžiai, kaip
tikisi Lisabona.
Lenkija grasina atnaujinti debatus dėl svarbiausios susitarimo dalies,
teigdama, kad per viršūnių susitikimą jai buvo pažadėta didesnė įtaka
sprendimų priėmimo procese nei dabar numatyta sutarties tekste.
Portugalija į šiuos grasinimus reagavo ryžtingai, tačiau tuo pat metu
pasistengė ir pamaloninti Varšuvą.
Portugalijos ministras pirmininkas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas)
savaitgalį pareiškė, kad, jo nuomone, mandatas dėl sutarties yra „aiškus ir
tikslus“ ir šiuo klausimu buvo pasiektas „bendras sutarimas“ .
Tuo tarpu Portugalijos užsienio reikalų ministras Luisas Amado (Luišas
Amadu) netiesiogiai užsiminė apie derybų galimybę, pareiškęs, kad Lisabona
„turės patikslinti, kas išties buvo sutarta tą vakarą“.
Turkija
Portugalija ne tik turės įtikinti Lenkijos ir kitų bloko valstybių
lyderius laikytis praėjusį mėnesį pasiektų susitarimų, bet ir neleisti, kad
šalys narės turėtų nukreipti savo dėmesį į Turkijos klausimą, kurį
Prancūzija jau pagrasino įtraukti į politinę darbotvarkę.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), jau blokavęs
derybų su Ankara politiškai simbolišku ekonominės ir pinigų politikos
klausimu pradžią, taip pat paragino surengti debatus dėl galutinių ES sienų
ir suformuoti darbo grupę, kuri išnagrinėtų ateities plėtros galimybes.
Portugalija, remianti Turkijos pastangas prisijungti prie Bendrijos,
įspėjo apie tokių veiksmų pasekmes. Narystės derybų nutraukimas „sukels
Europai daugybę problemų“, sakė užsienio reikalų ministras L.Amado,
pripažindamas, kad Lisabona negalės užkirsti kelio debatams, jei jų toliau
atkakliai reikalaus Paryžius.
Tačiau Portugalijos diplomatijos vadovas išreiškė rimtų abejonių, ar
būtų išmintinga Bendrijai imtis dar vienos opios ir daug prieštaravimų
keliančios problemos, kol neišspręstas sutarties klausimas, pareiškęs, kad
„visų pirma mes norėtume užversti konstitucijos bylą“.
Rusija, Kosovas ir Zimbabvė
Nors Portugalija taip pat nori nukreipti Bendrijos dėmesį ir
Viduržemio jūros šalis, o ne visą jį skirti Rytams, bei planuoja surengti
pirmąjį ES ir Brazilijos viršūnių susitikimą, jai nepavyks išvengti kitų
sunkių klausimų, tokių kaip Rusija ir Serbijos Kosovo provincija.
Portugalijos laukia sunki užsienio politikos misija pataisyti
pašlijusius santykius su Rusija, pripažino premjeras J.Socratesas.
„Dabar mes turime pabrėžti ne mus skiriantį atstumą, bet tai, kas mus
vienija“, - sakė jis apie sudėtingus Bendrijos ryšius su Rusija.
Santykiuose su Maskva, kuriuos, be kita ko, komplikuoja ir ES
energetinė priklausomybė nuo Rusijos, esama rimtų problemų, įskaitant
pastarojo meto Maskvos pyktį dėl Jungtinių Valstijų planų Lenkijoje ir
Čekijoje dislokuoti savo priešraketinės gynybos sistemos sudedamąsias dalis,
taip pat 2005-aisiais Rusijos paskelbtą embargą lenkiškos mėsos importui.
Dėl šio embargo ES atsisakė pradėti derybas su Rusija dėl naujo
strateginės partnerystės susitarimo.
Tačiau J.Socratesas sakė, jog pasisako už „švelnią“, o ne griežtą
poziciją santykiuose su Maskva.
„Bet kokie santykiai, paremti moralės vertinimais, provokuoja
konfrontaciją“, - pabrėžė jis.
Lisabonai taip pat teks atstovauti trapiai ES pozicijai dėl Kosovo.
Praėjusį mėnesį vienas ES diplomatas leidiniui „EUobserver“ sakė, jog bendra
nuomonė apie tai, kokia turėtų būti bloko pozicija dėl Kosovo provincijos
statuso ateityje, yra „plona kaip popierius“.
Nemažą galvos skausmą Portugalijai žada ir gruodį numatyto Afrikos ir
ES viršūnių susitikimo dalyvių sąrašas.
Lisabonoje per pokalbį su žurnalistais grupė portugalų politikų, tarp
jų ir premjeras, tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar į viršūnių susitikimą
atvyks Zimbabvės lyderis Robertas Mugabe (Robertas Mugabė), kuris
tarptautinės bendrijos smerkiamas dėl politinės opozicijos suvaržymo ir
žmogaus teisių pažeidimų.