G.W.Busho sprendimas suteikti malonę L.Libby sukėlė didelį
pasipiktinimą tarp demokratų, apkaltinusių prezidentą, kad jis
piktnaudžiauja valdžia šioje byloje, kuri vėl pakurstė aštrius debatus dėl
karo Irake.
Konservatoriai G.W.Busho Respublikonų partijoje spaudė prezidentą
suteikti malonę L.Libby, buvusiam viceprezidento Dicko Cheney
administracijos vadovui, nes manė, kad jis tapo perdėm uolaus prokuroro
auka.
L.Libby praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už
trukdymą vykdyti tyrimą dėl CŽV agentės tapatybės atskleidimo.
Demokratai suskubo pasmerkti G.W.Busho sprendimą. Senato daugumos
lyderis Reidas (Haris Ridas) iš Nevados jį pavadino „gėdingu“, o Senato
Teismų komiteto pirmininkas Patrickas Leahy iš Vermonto
sakė, jog „tai simbolis, kad Baltieji rūmai dedasi esą aukščiau įstatymo“.
G.W.Bushas išgelbėjo L.Libby nuo kalėjimo, tačiau jis turės sumokėti
teismo jam skirtą 250 000 JAV dolerių baudą. Be to, prezidentas nepanaikino
buvusiam Baltųjų rūmų patarėjui skirtos dvejų metų lygtinio paleidimo
prižiūrint bausmės.
L.Libby vis dar ketina paduoti apeliacinį skundą dėl apkaltinamojo
nuosprendžio, sakė jo advokatas Williamas Jeffressas (Viljamas Džefresas).
„Gerbiu prisiekusiųjų sprendimą, - nurodė G.W.Bushas savo pareiškime.
- Tačiau priėjau prie išvados, kad ponui Libby paskirta įkalinimo bausmė yra
perdėm didelė. Dėl šios priežasties aš sušvelninu nuosprendį, pagal kurį jis
turėtų 30 mėnesių praleisti kalėjime“.
56 metų L.Libby kovą buvo pripažintas kaltu davęs melagingus parodymus
ir trukdęs atlikti tyrimą dėl to, kas atskleidė slaptos CŽV agentės Valerie
Plame (Valeri Pleim), kurios vyras, buvęs ambasadorius Josephas Wilsonas
(Džozefas Vilsonas), viešai kritikavo karą Irake, tapatybę.
L.Libby nebuvo pripažintas kaltu dėl informacijos apie V.Plame
nutekinimą žiniasklaidai.
V.Plame sakė, kad jos tapatybės atskleidimas sužlugdė jos karjerą.
Pasak buvusios slaptosios agentės, tai buvo kerštas už tai, kad jos vyras
apkaltino G.W.Busho administraciją iškraipant žvalgybinę informaciją, kuria
buvo grindžiamas sprendimas pradėti Irako karą.
Konservatyvių pažiūrų respublikonai, kurie pastaruoju metu buvo
nepatenkinti G.W.Busho planais dėl JAV imigracijos sistemos reformos, kurią
vadino nelegalių imigrantų amnestija, sveikino prezidento sprendimą suteikti
malonę L.Libby.
„Pats ilgą laiką raginau dovanoti „Scooteriui“ ir gerbiu šį prezidento
sprendimą. Jis leis geram žmogui, kuris daug nuveikė šios šalies labui,
grįžti į normalų gyvenimą“, - sakė buvęs respublikonų senatorius iš Tenesio
Fredas Thompsonas (Fredas Tompsonas), padėjęs rinkti lėšas L.Libby gynybai
ir laikomas galimu kandidatu 2008 metais vyksiančiuose prezidento
rinkimuose.
Demokratai, kurie inicijavo kelis tyrimus dėl Busho administracijos
veiksmų, neslėpė pykčio dėl to, kad L.Libby pavyko išvengti kalėjimo
bausmės.
Senato daugumos lyderis H.Reidas prezidento sprendimą pavadino „gėdingu“.
„Pagal konstituciją prezidentas Bushas gali sušvelninti nuosprendžius,
bet istorija jam bus negailestinga dėl to, kad jis pasinaudojo tokiomis
galiomis gelbėdamas viceprezidento administracijos vadovą, kuris buvo
nuteistas už tokį rimtą įstatymų pažeidimą“, - sakė jis.
Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi šį G.W.Busho
žingsnį pavadino „Amerikos žmonių pasitikėjimo išdavimu“.
„Šiandien buvo suduotas rimtas smūgis tikslui garantuoti visiems
vienodą teisingumą“, - savo ruožtu sakė buvęs senatorius iš Šiaurės
Karolinos Johnas Edwardsas, vienas iš galimų Demokratų
partijos kandidatų į prezidentus.
Bylą buvusiam D.Cheney administracijos vadovui iškėlęs specialusis
prokuroras Patrickas Fitzgeraldas atmetė prezidento
išsakytą nuomonę, kad bausmė per griežta, pabrėžęs, jog L.Libby „tebėra
prisiekusiųjų pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų, ir mes per
apeliacinį procesą toliau sieksime, kad būtų palikti šie nuosprendžiai“.
Apie prezidento sprendimą suteikti malonę L.Libby paskelbta prasidėjus
šventinei Nepriklausomybės dienos savaitei, kai Kongreso darbe padaryta
pertrauka, baigiantis dienai, per kurią visose naujienų laidose dominavo
informacija apie G.W.Busho derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
G.W.Bushas, kuris eidamas prezidento pareigas nėra daug kartų suteikęs
malonę, paskelbė ilgą pareiškimą, kuriame gynė savo sprendimą, teigdamas,
jog tokiu būdu siekia rasti kompromisą tarp kritikų, kurie galvoja, jog
bausmė per griežta, ir manančiųjų, kad L.Libby gavo, ko nusipelnė, nes
melavo davęs priesaiką.
Teisės ekspertas sakė, kad G.W.Bushas su L.Libby pasielgė išskirtinai.
„Tai akivaizdus nukrypimas nuo įprastų malonės suteikimo procedūrų.
„Scooteris“ Libby gavo tai, apie ką svajoja kiekvienas kalinys“, - CNN sakė
Jeffrey Toobinas.
Prezidentai per savo kadenciją paprastai suteikia malonę šimtams
žmonių. Tačiau sprendimai suteikti malonę, kuriuos galima interpretuoti kaip
politiškai motyvuotus, labai rizikingi prezidentams.
Prieštaringų vertinimų sulaukė prezidento Geraldo Fordo (Džeraldo
Fordo) sprendimas 1974 metais po Votergeito skandalo suteikti malonę savo
pirmtakui Richardui Nixonui.
Neseniai CNN atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. amerikiečių
nepritaria tam, kad L.Libby būtų atleistas nuo visos bausmės.