G.W.Busho sprendimas suteikti malonę L.Libby sukėlė didelį
pasipiktinimą tarp demokratų, apkaltinusių prezidentą, kad jis
piktnaudžiauja valdžia šioje byloje, kuri vėl pakurstė aštrius debatus dėl
karo Irake.
Konservatoriai G.W.Busho Respublikonų partijoje spaudė prezidentą
suteikti malonę L.Libby, buvusiam viceprezidento Dicko Cheney
administracijos vadovui, nes manė, kad jis tapo perdėm uolaus prokuroro
auka.
L.Libby praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už
trukdymą vykdyti tyrimą dėl CŽV agentės tapatybės atskleidimo.
Demokratai suskubo pasmerkti G.W.Busho sprendimą. Senato daugumos
lyderis Reidas iš Nevados jį pavadino „gėdingu“, o Senato
Teismų komiteto pirmininkas Patrickas Leahy iš Vermonto
sakė, jog „tai simbolis, kad Baltieji rūmai dedasi esą aukščiau įstatymo“.
G.W.Bushas išgelbėjo L.Libby nuo kalėjimo, tačiau jis turės sumokėti
teismo jam skirtą 250 000 JAV dolerių baudą. Be to, prezidentas nepanaikino
buvusiam Baltųjų rūmų patarėjui skirtos dvejų metų lygtinio paleidimo
prižiūrint bausmės.
L.Libby vis dar ketina paduoti apeliacinį skundą dėl apkaltinamojo
nuosprendžio, sakė jo advokatas Williamas Jeffressas.
„Gerbiu prisiekusiųjų sprendimą, - nurodė G.W.Bushas savo pareiškime.
- Tačiau priėjau prie išvados, kad ponui Libby paskirta įkalinimo bausmė yra
perdėm didelė. Dėl šios priežasties aš sušvelninu nuosprendį, pagal kurį jis
turėtų 30 mėnesių praleisti kalėjime“.
56 metų L.Libby kovą buvo pripažintas kaltu davęs melagingus parodymus
ir trukdęs atlikti tyrimą dėl to, kas atskleidė slaptos CŽV agentės Valerie
Plame, kurios vyras, buvęs ambasadorius Josephas Wilsonas, viešai kritikavo karą Irake, tapatybę.
L.Libby nebuvo pripažintas kaltu dėl informacijos apie V.Plame
nutekinimą žiniasklaidai.
V.Plame sakė, kad jos tapatybės atskleidimas sužlugdė jos karjerą.
Pasak buvusios slaptosios agentės, tai buvo kerštas už tai, kad jos vyras
apkaltino G.W.Busho administraciją iškraipant žvalgybinę informaciją, kuria
buvo grindžiamas sprendimas pradėti Irako karą.