„Galima būtų išplėsti partnerių Europoje, kurie būti suinteresuoti
išspręsti šį klausimą, ratą", ir tai būtų „Rusijos ir NATO bendradarbiavimo
pagrindo dalis", pareiškė V.Putinas žurnalistams Kenebunkporte, kur viešėjo
JAV prezidento George'o W.Busho šeimos rezidencijoje prie
Atlanto vandenyno.
Tačiau G.W.Bushas neatsisakė savo pozicijos, kad priešraketinės
gynybos sistemos sudedamosios dalys turėtų būti dislokuotos Vidurio
Europoje.
JAV sako, kad priešraketinis „skydas" kuriamas siekiant užkirsti kelią
„piktavalių" valstybių, tokių kaip Iranas, atakoms, tačiau Rusija griežtai
nepritaria šiems Vašingtono planams, nes mano, kad ši sistema kels grėsmę
jos saugumui.
Po neformalių derybų su G.W.Bushu, kurios buvo surengtos tikintis
sušvelninti pastaruoju metu Maskvos ir Vašingtono santykiuose tvyrančią
įtampą, V.Putinas sakė esąs pasirengęs įtraukti į Amerikos priešraketinės
gynybos planus Pietų Rusijoje esantį naują ankstyvo perspėjimo radarą.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas pasiūlė Vašingtonui vietoje
priešraketinio „skydo" komponentų dislokavimo Vidurio Europoje drauge
naudotis rusų kontroliuojama radiolokacine stotimi Azerbaidžane.
Pirmadienį V.Putinas taip pat pasiūlė Maskvoje įkurti „apsikeitimo
informacija centrą", kuris būtų dalis šios sistemos, o analogiškas centras
veiktų ir kuriame nors Europos mieste.
„Šiuo atveju nebūtų reikalo dislokuoti dar kažkokius komponentus
Europoje, turiu galvoje radarą Čekijoje ir raketų bazę Lenkijoje", - sakė
Rusijos vadovas.
JAV prezidentas šį V.Putino pasiūlymą pavadino „labai konstruktyviu ir
strateginiu žingsniu", kurį reikia nuodugniau apsvarstyti. Tačiau G.W.Bushas
pakartojo, kad „Čekija ir Lenkija turi būti neatskiriama priešraketinės
gynybos sistemos dalis".
„Prezidentas Putinas pasiūlė regioninį požiūrį į priešraketinę gynybą,
kad mums reikėtų dirbti dvišaliu pagrindu ir per Rusijos ir NATO tarybą.
Tvirtai pritariu tokiai idėjai", - sakė G.W.Bushas.
G.W.Bushas po derybų taip pat sakė, kad V.Putinas pritaria Jungtinių
Valstijų susirūpinimui dėl Irano branduolinių ambicijų.
Vašingtonas siekia Maskvos paramos savo pastangoms išplėsti Jungtinių
Tautų (JT) sankcijas Iranui, kurios priverstų šią šalį nutraukti tolesnius
branduolinės programos įgyvendinimo darbus.
„Mes priartėjome prie bendros nuomonės, jog turime drauge dirbti, kad
pasiųstume iraniečiams griežtą žinią, - sakė JAV prezidentas. - Tikiuosi
Rusijos paramos".
Tačiau V.Putinas savo ruožtu sakė, kad Iranas rodo bendradarbiavimo su
JT branduolinės veiklos priežiūros institucija - Tarptautine atominės
energetikos agentūra (TATENA), bei Europos Sąjunga, ženklus.
Iranas šeštadienį pranešė, kad liepos 11 dieną Teherane lankysis
TATENA vadovo pavaduotojas, su kuriuo bus mėginama išspręsti nesutarimus
keliančius klausimus, susijusius su šalies atomine programa, kuria, kaip
įtaria Vakarai, šalis dangsto branduolinių ginklų kūrimą.
V.Putinas tapo pirmuoju užsienio valstybės lyderiu, su kuriuo
G.W.Bushas susitiko savo tėvų vasaros rezidencijoje Kenebunkporte. JAV
pareigūnai vylėsi, kad neformali derybų, kurios dėl vakarienei patiektų
patiekalų buvo pramintos „omarų susitikimu", atmosfera padės pataisyti
pašlijusius dvišalius santykius.
Rusijos ir JAV lyderiai, nevaržomi švarkų ir kaklaraiščių, pamėgino
sušvelninti įtampą dėl virtinės nesutarimus keliančių klausimų, įskaitant
priešraketinę gynybą ir Kosovą, kurie paskatino kai kuriuos stebėtojus
sunerimti, kad tarp valstybių gali vėl įsivyrauti šaltojo karo metais
tvyrojęs nepasitikėjimas.
V.Putinas sakė, kad „šiltas" sutikimas, kurio jis sulaukė
Kenebunkporte, taip pat ir iš 41-ojo Amerikos prezidento, dabartinio
valstybės vadovo tėvo George'o Busho, gerokai viršijo protokolo
reikalavimus.
Kai buvęs JAV prezidentas sekmadienį vakare sutiko V.Putiną, šis
įteikė puokštę gėlių pirmajai poniai Laurai Bush, kuri, tarsi
parodydama susitikimo neformalumą, pataisė jo marškinių apykaklę. Rusijos
vadovas neryšėjo kaklaraiščio.
„Taip, aš juo pasitikiu, - sakė G.W.Bushas apie V.Putiną. - Ar man
patinka viskas, ką jis sako? Ne. Manau, jam taip pat patinka ne viskas, ką
kalbu aš. Tačiau sugebame pasakyti tai tokiu būdu, kuris parodo abipusę
pagarbą".
JAV priešraketinės gynybos planais nepatenkintas V.Putinas pagrasino
vėl nutaikyti į Europą branduolines raketas, ko nebuvo nuo tada, kai baigėsi
šaltasis karas.
Tačiau praėjusį mėnesį Didžiojo aštuoneto šalių viršūnių susitikime
jis netikėtai pasiūlė JAV naudotis radiolokacine stotimi buvusioje
sovietinėje Azerbaidžano respublikoje.
Po sekmadienį dvi valandas vykusių derybų JAV prezidentas ir Rusijos
lyderis pirmadienį ryte surengė dar vieną diskusiją prie pusryčių stalo ir
paplaukiojo kateriu. Per šią iškylą, kaip pranešė G.W.Bushas, V.Putinas
pagavo ešerį.
Tuo tarpu Rusijos vadovas tvirtino, jog žuvis buvo pagauta „komandos
pastangomis".