Ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany pasiūlė
75-ojo gimtadienio proga už pagalbą taikiai pereinant nuo komunizmo prie
demokratijos bei parengiant šalį narystei Europoje Sąjungoje (ES) bei NATO
apdovanoti G.Horną aukščiausiu civiliniu apdovanojimu - Didžiuoju kryžiumi.
Vengrijoje aukščiausius valstybinius apdovanojimus tvirtina
prezidentas, tačiau L.Solyomas trečiadienį vetavo šį pasiūlymą.
„Požiūris, kurio G.Hornas laikėsi apie 1956 metų sukilimą ir savo
vaidmenį malšinant šį sukilimą, yra nesuderinamas su Vengrijos Respublikos
konstitucinėmis vertybėmis“, - pranešime teigė prezidentūra.
L.Solyomas jau anksčiau teigė nepritariantis tam, kad socialistas
G.Hornas, ministro pirmininko pareigas ėjęs nuo 1994 iki 1998 metų, už savo
vaidmenį malšinant sukilimą prieš Sovietų sąjungą ir komunizmą būtų
pagerbtas medaliu.
1965 metais G.Hornas priklausė sukarintoms pajėgoms ir pernai
Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad tiesiog laikėsi įstatymų ir
prižiūrėjo tvarką, nes sukilimo metu į laisvę buvo išėję daug nusikaltėlių.
1989 metais, kai Vengrija atvėrė savo sienas Rytų Vokietijos
imigrantams, vykstantiems į Vakarų Vokietiją, ir paskatino politinius
įvykius, pasibaigusius Vokietijos suvienijimu, G.Hornas ėjo užsienio reikalų
ministro pareigas.
L.Solyomas prezidentu buvo išrinktas 2005 metais, palaikomas centro
dešiniųjų opozicijos, tačiau prieštaraujant valdantiesiems socialistams.