Dabar Europos Sąjunga gali tikėtis būtent tokio vaidmens iš
brolių Kaczynskių, kol jie bus valdžioje.
Pasak analitikų, mažai tikėtina, kad euroskeptikai Kaczynskiai
atsisakys savo konfrontacinės pozicijos praėjus vos savaitei po to, kai buvo
priversti sutikti su kompromisu dėl naujos ES sutarties viršūnių susitikime,
kuriame jie įtvirtino savo, kaip nesukalbamųjų, reputaciją.
„Jie neatsitrauks nė centimetro.... nes netiki Europos projektu, -
sakė Marekas Migalskis iš Silezijos universiteto Katovicuose. - Jie sakė,
kad yra atkaklūs, ir laikosi savo pažado“.
Broliai dvyniai - prezidentas Lechas ir premjeras Jaroslawas
Kaczynskiai - dabar iš partnerių Europoje sulaukia mažesnio
pritarimo diskutuojamu klausimu nei tuomet, kai per viršūnių susitikimą
Briuselyje vieninteliai atkakliai reikalavo keisti numatytą balsavimo
sistemą.
Varšuva mano, jog derybose jai pavyko iškovoti galimybę valstybėms
narėms iki dvejų metų atidėti ES sprendimus, jei šalys neužsitikrins jiems
blokuoti būtinos mažumos. Tačiau ES pareigūnai tvirtina, kad sprendimai
galės būti atidedami ne ilgiau keturių mėnesių.
Šis ginčas veikiausiai aptemdys po trijų savaičių numatytą ES
vyriausybių atstovų susitikimą, kuriame vyks nuodugnios diskusijos dėl
naujos sutarties, kuria siekiama reformuoti 27 valstybes vienijančios
Bendrijos institucijas.
„Dvejus metus vedėme derybas ir tai nebuvo užrašyta... Niekas nieko
nepasirašė, viskas buvo sutarta žodžiu, - trečiadienį sakė ministras
pirmininkas, pabrėždamas, kad nori, jog tai būtų įtraukta į sutartį. -
Lenkija to sieks“.
Kilo rimtas nesusipratimas, tačiau niekas, atrodo, tiksliai nežino,
kaip jis atsirado.
Lenkijos užsienio reikalų ministrė kalba apie „džentelmenų susitarimą“
su kitais ES lyderiais. Pačioje sutartyje nėra nustatyta, kuriam laikui
galima atidėti bloko sprendimus, tačiau tai implikuoja senesnis dokumentas,
kuris minimas sutartyje.
ES pareigūnai laikosi griežtos pozicijos, kad diskusijos šiuo klausimu
baigėsi Briuselyje ir naujų derybų nebus.
Broliai Kaczynskiai viršūnių susitikime įpykdė įtakingiausių bloko
valstybių lyderius ir šokiravo savo kalbomis, kad Lenkija nusipelnė didesnių
balsavimo galių, nes jei Antrojo pasaulinio karo metais naciai nebūtų
okupavę šalies, jos gyventojų dabar būtų kur kas daugiau nei 38 milijonai.
„Negalime leisti vėl pradėti derybas tais klausimais, dėl kurių jau
pasiektas susitarimas“, - šią savaitę sakė Europos Komisijos pirmininkas
Jose Manuelis Barroso.
Prie spartaus Lenkijos ekonomikos augimo nemažai prisideda valstybei
skiriami dideli ES pinigai ir šalis jų nepraras dėl kovingo brolių
Kaczynskių elgesio.
Tačiau analitikai sako, kad pakartotiniai nesutarimai paliks gilius
randus Lenkijos santykiuose su svarbiausiais partneriais ir šalis atsidurs
ES politikos nuošalėje.
Kaczynskiai, atrodo, neturi ką daug prarasti, jei tyliai sutiktų.
Kai kitą dešimtmetį įsigalios naujos balsavimo taisyklės, jei
veikiausiai jau bus pasitraukę iš didžiosios Lenkijos politikos arenos.
Galiausiai pačioje Lenkijoje šis klausimas nėra toks reikšmingas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad lenkų visuomenė kur kas labiau
patenkinta ES nei šalies lyderiai, o pirmuosiuose laikraščių puslapiuose
dominuoja naujienos ne apie bloko nesutarimus, o apie lenkų medikų ir
slaugių streiką.
Tačiau broliams dvyniams tokie argumentai nesvarbūs.
Jų užsienio politika visuomet buvo grindžiama tvirta nuostata, kad
Lenkija negali leistis būti apgauta, ypač senos priešininkės Vokietijos,
kuri, pasak dvynių, dabar mėgina įtvirtinti savo politinį dominavimą
Europoje, kaip anksčiau dominavo kariniu požiūriu.
Vienintelis sąjungininkas, kurį Kaczynskiai išties vertina, yra
Jungtinės Valstijos, į kurias jie visų pirma žiūri kaip į atsvarą Rusijai,
kuri dar prieš tai, kai po Antrojo pasaulinio karo Lenkija buvo priversta
tapti Sovietų Sąjungos komunistine satelite, šimtus metų buvo jos
priešininkė.
Jokioje gyvenimo srityje broliai Kaczynskiai nenori išsiskirti iš
minios. Premjeras nusprendė nesikelti į jam skirtą oficialią rezidenciją ir
liko gyventi su motina, kuri tvarko jo pinigus, nes jis neturi sąskaitos
banke.
„Jie nejaučia žmonių spaudimo, - sakė M.Migalskis. - Jie išties tiki
garsiu ir griežtu nacionalinių interesų gynimu“.