Vis dėlto interviu, kurį šeštadienį skelbia Latvijos laikraštis
„Diena“, V.Vykė-Freiberga prisipažino norinti „politikoje padaryti pauzę“.
„Išties norėčiau padaryti pauzę politikoje. Aktyviai veikiau, dabar
noriu kiek atitrūkti ir padaryti nedidelę pauzę, - sakė ji. - Kada, kokiomis
aplinkybėmis galėčiau grįžti atgal? Čia, manau, esama keleto sumetimų“.
„Jeigu (kiltų) kokia dramatiška situacija, kokia nors krizė, arba
tarptautinėje srityje, kur galėtų praversti mano kitų tautų psichologijos
supratimas, arba ten, kur mano patirtis būtų reikšminga Latvijai. Pajutusi,
jog būtent aš galiu pagelbėti, sunkiai galėčiau atsisakyti, ką nors
nuveikti. Tai pirma, - tęsė šalies vadovė. - Antra, jei pamatysiu, kad
atsirado koks nors judėjimas naujos partijos sukūrimo kryptimi. Jei man
pasirodys, kad ji iš tikrųjų kuriama remiantis į rimtą, reikšmingą
pagrindą“.
V.Vykė-Freiberga pabrėžė, kad ją „siaubingai erzina, kai žmonės
kiekvienuose rinkimuose kalba: neturiu už ką balsuoti“.
„Beveik kiekvienuose rinkimuose atsiranda naujų partijų, tačiau
nesiliauja kalbos, jog nėra už ką balsuoti. Tai reiškia, jog reikia tęsti
rotaciją. Tauta nori matyti vis naujus veidus. Jeigu sutiksiu žmonių,
kuriuos pamilsiu ir kuriais pasitikėsiu, jeigu jie pradės kažką kurti, tai
bent jau morališkai būsiu pasirengusi juos palaikyti“.
„Tačiau dabar to nežinau, dėl to, atvirai sakant, visa tai priklausys
nuo to, kaip gerai jie patys tvarkysis. Jeigu manęs jiems nereikės, tai tik
džiaugsiuosi“, - sakė V.Vykė-Freiberga.
„Turiu ir savų planų. Turiu savų mokslinių sumanymų. Turiu darbo su
dainomis, kurios artimesnės mano širdžiai“, - pridūrė ji.
Posovietinės Latvijos simbolis
V.Vykė-Freiberga,
kuri šeštadienį baigia savo darbą, per dvi kadencijas šiame didžia dalimi
reprezentaciniame poste įtvirtino savo viziją dėl šalies ateities ir
atsidėjo tam, kad ši Baltijos valstybė įstotų į Europos Sąjungą (ES) bei
NATO.
Ją pakeisiančiam Valdžiui Zatleriui, kurio prisaikdinimo ceremonija
įvyks sekmadienį, teks labai pasistengti, kad jis pasirodytų ne blogiau už
V.Vykę-Freibergą, kuri per aštuonerius metus iš politikos naujokės virto
tikra valstybės veikėja.
„Kai sakome „Latvija", galvojame apie Vairą Vykę-Freibergą. Ji išties
tapo savo šalies simboliu", - sakė kaimyninės Estijos prezidentas Toomas
Hendrikas Ilvesas po savo paskutinio oficialaus
susitikimo su Latvijos prezidente.
V.Vykė-Freiberga pirmą kartą į prezidento postą buvo išrinkta
1999-aisiais, vos aštuoneri metai po to, kai Latvija atgavo nepriklausomybę.
Dabar Latvija yra įsitvirtinusi Vakarų valstybių šeimoje, šią savaitę sakė
prezidentė. Pasak jos, per dvi kadencijas ji matė, kaip latviai pademonstravo
„įsipareigojimą ir pasirengimą rinktis labai aiškią orientaciją - ... grįžti
į demokratinį pasaulį, nuo kurio buvo atskirti, ir pasivyti likusią Europos
dalį kalbant apie laisvę, ... sprendimus dėl savo gyvenimo ir ... ekonominę
pažangą".
V.Vykė-Freiberga buvo beveik nežinoma už akademinės visuomenės ribų,
kai tapo antruoju žmogumi Latvijos prezidento poste po nepriklausomybės
atgavimo. Daug metų ji gyveno išeivijoje kaip ir tūkstančiai kitų latvių. Ji
gali kalbėti latvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.
V.Vykė-Freiberga, kuri gimė 1937 metais Rygoje, 1945-aisiais, kai
sovietų pajėgos užėmė vokiečių okupuotą Latviją, su šeima pasitraukė į
Vakarus. Ji gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, o paskui išvažiavo į
Maroką.
1954 metais jos šeima išvyko gyventi į Kanadą, kur ji padarė
mokslininkės karjerą ir tapo Monrealio universiteto psichologijos profesore.
Tuo pačiu metu ji prisidėjo prie latvių tradicijų saugojimo - tyrinėjo
latvių liaudies dainas. Ji yra ne tik garsi šios srities specialistė, bet ir atlikėja, o
neseniai išleido savo įrašą.
V.Vykė-Freiberga iš Kanados grįžo tik 1998 metais, kai buvo paskirta
naujos kultūrinės įstaigos - Latvijos instituto direktore. Po metų dėl to,
kad nepriklausė jokiai partijai, ją parlamentarai pasirinko kaip
kompromisinę kandidatę į prezidentus, nes negalėjo susitarti dėl kitų
kandidatų.
V.Vykė-Freiberga ragino padaryti taip, kad prezidentą rinktų visi
Latvijos rinkėjai, o ne parlamentas, ir šią idėją visuomenė remia. Savo pirmosios kadencijos metu ji važinėjo po Europą ir Šiaurės
Ameriką, kad užsitikrintų paramą savo šalies siekiui įstoti į ES ir NATO.
Šiuos tikslus ji pasiekė 2004-aisiais, vieni metai po to, kai be
konkurencijos buvo perrinkta antrajai ir, pagal konstituciją, paskutinei
kadencijai.
Jos kampanijos NATO atžvilgiu kulminacija buvo pernai lapkritį Rygoje
įvykęs Aljanso viršūnių susitikimas - pirmasis toks susitikimas buvusioje
sovietinėje erdvėje. Latvija taip pat buvo tarp valstybių, 2003 metais prisidėjusių prie
JAV vadovaujamos koalicijos Irake.
Dėl to Prancūzija ir Vokietija kaltino
Rygą nelojalumu Europos Sąjungai, į kurią Latvija rengėsi stoti.
Tuo metu V.Vykė-Freiberga sakė, jog Latvijos kančios, patirtos valdant
sovietams, suformavo šalies įsitikinimą, kad „nuolaidžiavimo politika" yra
klaidinga pozicija bet kokios diktatūros atžvilgiu.
Iš Irako paskutinis Latvijos kontingentas, kurį sudarė maždaug 120
karių, grįžo birželį. Bet koks valstybės, kurioje gyvena vos 2,3 mln. žmonių, lyderis turi
suprasti vieną dalyką, jei nori, kad didžiosios žaidėjos rimtai žiūrėtų į
tokią šalį, šią savaitę sakė ji.
„Jie turi jaustis kaip lygūs, - pabrėžė ji. - Jei giliai širdyje jie
nesijaučia lygūs, jie apsimetinės. Tai matysis, ir jie niekada nieko
neįtikins". Jai vadovaujant Latvija priartėjo prie savo sienų su Rusija klausimo
sprendimo. Šis sunkus klausimas buvo įšaldytas nuo pat to laiko, kai baigėsi
penkis dešimtmečius trukusi sovietų okupacija. V.Vykė-Freiberga atsargiai kalbėjo apie savo planus po to, kai
šeštadienio vidurnaktį baigsis jos, kaip prezidentės įgaliojimai.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai sakė, jog norėtų,
kad ji ir toliau atstovautų šaliai užsienyje, ir vadino ją „turtu".
„Tikrai noriu tęsti Latvijos folkloro tyrinėjimus, kuriuos nutraukiau.
Ir, žinoma, noriu toliau galvoti ir kalbėti", - sakė V.Vykė-Freiberga.