Įstatymų pataisos, dėl kurių, pasak dabar jau buvusios prezidentės
V.Vykės-Freibergos, per daug žmonių žinotų valstybės paslaptis, kiltų NATO
sąjungininkų susirūpinimas ir padidėtų stambių verslininkų įtaka, jau buvo
atšauktos prieš tris mėnesius.
Tad kritikai teigė, jog šis plebiscitas nėra svarbi demokratijos
apraiška, bet beprasmiškas laiko ir pinigų švaistymas.
Centrinės rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad referendumas laikomas
neįvykusiu, nes jame dalyvavo tik 337 747, arba 23 proc. rinkėjų.
Vis dėlto referendume dėl valstybės saugumo įstatymo pataisų
V.Vykę-Freibergą parėmė 95,69 proc. piliečių, o dėl valstybės saugumo
įstaigas reglamentuojančio įstatymo - 95,84 proc. dalyvavusiųjų.
Referendumas būtų pripažintas įvykusiu, jei jame būtų dalyvavę ne
mažiau kaip pusė dalyvavusiųjų paskutiniuose Seimo rinkimuose, tai yra, bent
453 730 rinkėjų.
Iki šiol apibendrintos žinios apie 992 iš 1 000 rinkimų apylinkių. Dar
teks apibendrinti ir duomenis iš aštuonių rinkimų apylinkių užsienyje.
CRK referendumą paskelbė gegužės 8-ąją, nes už jo organizavimą
parašais pasisakė 14 proc., tai yra, daugiau nei dešimtadalis rinkėjų,
dalyvavusių paskutiniuose Seimo rinkimuose.
Brangi apklausa
„Dienas Bizness“ šį referendumą pavadino „baisiai brangia visuomenės
apklausa“ ir pažymėjo, kad jam surengti reikėjo 2,5 mln. latų (12, 3 mln.
litų).
„Paradoksaliausias dalykas yra faktas, kad šio balsavimo rezultatai
visiškai nesvarbūs“, - rašė laikraštis.
V.Vykė-Freiberga kovo 10 dieną dviem mėnesiams sustabdė Seimo priimtų
pataisų dviem įstatymams - dėl nacionalinio saugumo ir valstybės saugumo
įstaigų publikavimą. Tokią teisę prezidentui suteikia konstitucijos 72-asis
straipsnis.
Kovo 29-ąją Seimas galutiniu svarstymu priėmė naują šių įstatymų
redakciją, kurioje numatoma grįžti prie jų pirminio, nepakeisto, varianto.
V.Vykė-Freiberga padėkojo visiems, kurie atėjo į rinkimų apylinkes ir
parodė jaučią pilietinę atsakomybę už savo valstybę.
„Šiomis karštomis vasaros dienomis, kai žmonės turi daugybę praktinių
darbų, kai dauguma atostogauja ir trokšta praleisti laisvą laiką su vaikais,
kai labai daug porų pasirinko šiuos magiškus skaičius - 07 07 07 kaip bendro
gyvenimo pradžios datą, visiškai suprantama, jog į referendumą neateis tiek
piliečių, kad jį būtų galima laikyti įvykusiu“, - sakė V.Vykė-Freiberga,
kurios įgaliojimai baigėsi vidurnaktį.
„Man regis, rezultatas būtų galėjęs būti kitoks, jei jis būtų vykęs
kurią kitą dieną“, - pridūrė ji.
Eksprezidentė padėkojo visiems, kurie pritarė neigiamai jos nuomonei
dėl įstatymų pataisų, „nes tai bus rimtas signalas ir Seimui, ir
vyriausybei, - negrįžti prie šių pataisų šio Seimo įgaliojimų laikotarpiu.
Man, kaip valstybės prezidentei, belieka pasikliauti Seimo sąžiningumu ir
garbės žodžiu - kad jie neketina keisti anksčiau duotų savo pažadų“.
V.Vykė-Freiberga nurodė, kad svarbiausia šiame procese tai, jog
„referendumui savo parašais pritarė žmonės“.
„Mes gavome daugiau parašų nei tikėjomės ir reikėjo, kad žmonės galėtų
išreikšti savo nuomonę“, - sakė ji.
Pripažino klaidą
Savo ruožtu premjeras rinkėjų aktyvumą referendume pavadino dideliu ir
nurodė, kad valstybei derėtų pagalvoti apie tolesnį referendumų rengimą.
„Valstybei vertėtų pagalvoti apie referendumo panaudojimą visuomenės
nuomonei išaiškinti“, - sakė A.Kalvytis interviu Latvijos radijui.
Interviu šalies televizijai premjeras pažymėjo, kad iš referendumo
rezultatų galima daryti išvadą, jog tokius sudėtingus klausimus (kaip
pataisos valstybės saugumo įstatymuose) reikia spręsti ne skubos, bet
normalia tvarka“.
A.Kalvytis pripažino, kad vyriausybė šias pataisas priėmė paskubomis,
bet nesugebėjo susitarti visais valdžios lygiais, taip pat ir su
prezidente.
„Tai, žinoma, klaida“, - sakė jis.