FST registracijos ir archyvų fondų valdybos viršininkas Vasilijus
Christoforovas sakė, kad buvo išslaptinti 1920-1950 metų dokumentai ir kad
dabar susipažinti su jais gali bet kuris norintysis.
„Kreiptis į archyvą gali kiekvienas, kam to reikės, - sakė
V.Christoforovas. - Tam pakanka parašyti laišką ir nurodyti su kokia
medžiaga ir kokiu tikslu jis nori susipažinti“.
Iki šiol dauguma šio laikotarpio archyvinių dokumentų buvo patekę į
valstybės paslapties kategoriją, bet 1992 metų birželį prezidentas Borisas
Jelcinas pasirašė įsaką „Panaikinti ribojančius grifus iš įstatymų ir kitų
aktų, kuriais remiantis buvo vykdomos masinės represijos ir kėsinamasi į
žmogaus laisvę“ - nuo to laiko, pasak FST atstovą, pasidėjo šių dokumentų
išslaptinimo procesas.
Vis dėlto V.Christoforovas pabrėžė, kad pašaliniai tyrėjai galės
naudotis šiais archyviniais dokumentais tik gavę notaro patvirtintą
nuteistojo giminaičių įgaliojimą, kuris leidžia tyrėjams ar žurnalistui
susipažinti su šiais dokumentais.
„Jeigu byloje yra kokių nors smulkesnių asmeninio gyvenimo duomenų,
apie kuriuos plačiam žmonių ratui žinoti nebūtina, mes siūlome giminaičiams
pirmiausia patiems susipažinti su šiais dokumentais ir tik po to leisti ar
neleisti tyrėjams jais naudotis, juo labiau juos paskelbti“,- sakė
V.Christoforovas ir pasiskundė, jog „esama nedorų autorių, siekiančių iš
baudžiamųjų bylų paskelbti ne tiesą, o vadinamuosius nešvarius baltinius“.
„Mūsų pareiga - užkirsti kelią tokiems atvejams“, - pridūrė FST
valdybos viršininkas.
Tuo tarpu būtent toks apribojimas kelia teisės gynėjų nepasitenkinimą,
kurie apskritai sveikino specialiųjų tarnybų sprendimą išslaptinti
archyvus.
Maskvos Helsinkio grupės pirmininkė Liudmila Aleksejeva pareiškė, jog
1992 metų įsakas iš tikrųjų atvėrė galimybę naudotis anksčiau buvusiais
slaptais dokumentais represuotųjų giminaičiams, taip pat teisių gynėjams ir
žurnalistams.
Tačiau per pastaruosius septynerius metus, pridūrė L.Aleksejeva,
archyvai faktiškai vėl buvo uždaryti. Dabar mano ji, FST panaikina savo
pastarojo laiko apribojimus.
„Vėl atsivėrė nedidelis langas“, - sakė L.Aleksejeva, bet pareiškė
nepasitenkinimą tuo, kad naudotis archyvų medžiaga žurnalistai ir teisių
gynėjai gali tik turėdami represijų aukų giminaičių leidimą.
„Praėjus 87 metams mes pagaliau atveriame juos, bet tik giminaičiams
- tiems, kurie kol kas dar gyvi“, - pabrėžė Maskvos Helsinkio grupės
vadovė.