„Tikiuosi, kad mūsų partneriai Britanijoje apsigalvos“, - sakė
agentūrai „Interfax“ ketvirtadienį informuotas šaltinis Rusijos sostinėje,
komentuodamas britų žiniasklaidos pranešimus apie galimą Rusijos diplomatų
išsiuntimą.
Šaltinis neatmetė galimybės, kad Londono reakciją į Maskvos atsisakymą
išduoti Rusijos verslininką A.Lugovojų padiktavo vidaus politikos motyvai.
„Tikriausiai naujasis Didžiosios Britanijos ministrų kabinetas taip
nori įsitvirtinti, bet tam pasirinko ne patį geriausią būdą“, - pažymėjo
jis.
Atsakydamas į klausimą, kaip reaguos Maskva, jeigu Londonas žengs
nedraugiškus Rusijai žingsnius, pavyzdžiui, išsiųs iš šalies rusų
diplomatus, šaltinis sakė: „Žinoma, mes nepaliksime to be atsako“.
Britanijos spauda ketvirtadienį rašo, kad Londonas protestuodamas dėl
atsisakymo išduoti įtariamą verslininką pirmą kartą per dešimtmetį gali
išprašyti iš šalies Rusijos diplomatus.
Savo ruožtu Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas
Konstantinas Kosačiovas pataria Londonui užuot darius vis griežtesnius
pareiškimus dėl Rusijos, perduoti mūsų teisėsaugos institucijoms surinktą
medžiagą pagal kaltinimą A.Lugovojui.
„Aš patariu Britanijos valdžiai liautis platinus per žiniasklaidos
priemones grasinimus Rusijai, o imtis realaus darbo. Tai yra perduoti
Rusijos teisėsaugos institucijoms visus surinktus įrodymus A.Lugovojaus ir
A.Litvinenkos byloje ir sudaryti galimybę Rusijos teisingumui viską
išsiaiškinti“, - sakė K.Kosačiovas.
Jis pažymėjo, kad jeigu pasitvirtins pranešimai apie galimą Rusijos
diplomatų išsiuntimą iš Londono, „tai reikš, kad ilgam žlugo Britanijos
politika, susijusi su Rusija, ir už tai visa atsakomybė teks Britanijai“.
Buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas
A.Litvinenka, pabėgęs 2000 metais į Britaniją, mirė 2006 metų lapkričio 23
dieną, eidamas 44 metus. Britanijos sveikatos apsaugos agentūros
specialistai nustatė jo organizme didelį kiekį radioaktyvaus polonio -210.
A.Lugovojus buvo susitikęs su A.Litvinenka prieš kelias savaites iki jo
mirties Londone.