Rusija aršiai kritikavo Vašingtono ketinimą dislokuoti PRD
sudedamąsias dalis Vidurio Europos šalyse, grasindama nutaikyti savo raketas
į objektus Europoje ir sukeldama nuogąstavimus, kad gali prasidėti naujas
šaltasis karas.
Tačiau praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė
taktiką, pasiūlęs sukurti kolektyvinę PRG, kurioje dalyvautų Rusija ir
platesnis Europos šalių ratas.
„Vyksta tam tikri pokyčiai nuo konfrontacinio prie labiau subalansuoto
požiūrio", - sakė JAV ir Kanados instituto Maskvoje vadovo pavaduotojas
Viktoras Kremeniukas.
„Pripažįstamas faktas, kad raketinės gynybos sistema gali būti
tikslinga, ir kad mes turime ką pasiūlyti. Dalyvavimas tokioje sistemoje
atitiktų mūsų interesus ir padėtų užtikrinti, kad ji nekeltų grėsmės
Rusijai", - sakė V.Kremeniukas.
Tai dar nereiškia, jog Kremlius visiškai atsisakė grasinimų. Pirmasis
Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas, laikomas vienu įtikimiausių
V.Putino įgaliojimų perėmėju, sakė praėjusią savaitę, kad jeigu JAV toliau
įgyvendins savo projektą, Rusija pritrauks savo raketas prie pat Europos
Sąjungos (ES) sienos.
Tačiau šaltinis Kremliuje pažymėjo, kad tai - stropiai suderinto
požiūrio dalis - V.Putino siūlomas pridėti prie meduolio rimbas.
„Ivanovas nieko nesako šiaip sau", - sakė pareigūnas.
Švelnus spaudimas
JAV nori dislokuoti raketų-gaudytuvų bazę ir radarą Lenkijoje ir
Čekijoje, tai aiškindamos būtinybe apginti savo sąjungininkus Europoje nuo
„piktavalių šalių", prie kurių Vašingtonas priskiria Iraną ir Šiaurės
Korėją.
Maskva teigia, kad JAV planai sugriaus strateginę pusiausvyrą. Kai
kurie pareigūnai pareiškė įtarimų, kad galimas PRG taikinys yra Rusija, o ne
„piktavalės šalys".
Vašingtonas atsargiai priėmė V.Putino siūlymus atsakant į PRG
dislokavimą Europoje - naudotis Rusijos radarų stotimi ir įsteigti keitimosi
duomenimis apie raketų paleidimus centrą Maskvoje.
Rusijos analitikai savo ruožtu sako, kad V.Putino siūlymai nėra
apgavystė, kurios griebiamasi siekianti kaišioti pagalius į JAV PRG ratus.
„Tai gana rimtas siūlymas", - sakė Politikos tyrimų centro analitikas
Genadijus Jevstafjevas.
JAV prezidentas George`as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) įvertino Rusijos
siūlymus kaip „labai naujoviškus" ir vertus išnagrinėti, bet nedavė aiškaus
atsakymo į juos per susitikimą su V.Putinu Bushų šeimos ūkyje Kenebunkporte.
Iš tikrųjų, sako analitikai, pats Kremlius nesitiki, kad G.W.Bushas
atsakys „taip".
„Jeigu Bushas priims Rusijos siūlymą, jam teks atsisakyti raketinės
gynybos pagrindų ir pamiršti jau investuotus į programą milijardus dolerių.
Tai sunku įsivaizduoti", - sakė nepriklausomas analitikas Aleksandras
Golcas.
Tačiau Rusijos siūlymas ilgalaikis - jeigu G.W.Bushas nesutiks, kad ir
kas pakeistų jį prezidento poste 2008 metais, turės daug galimybių veikti.
Tuo tarpu kol kas Maskva stabdo Vašingtoną V.Putino siūlymų techninių
detalių svarstymais, tikėdamasi, kad pasitraukus G.W.Bushui, jai pavyks
gauti sutikimą su savo siūlymais.
„Matyt, geriausia taktika - tęsti ekspertų dialogą ir dalyvauti
projektuose, nuo kurių įgaliojimų perėmėjams bus sunku atsisakyti", - sakė
Kremeniukas.
Rusijai nėra kur skubėti. Nors V.Putinas atsistatydins, kaip tikimasi,
ateinančiais metais, jis išsaugos savo įtaką, o jo įgaliojimus perėmėjas bus
tikriausiai jo komandos narys, kuris tęs tą pačią užsienio politiką.
Rusija, kurios ūkis smarkiai kyla ir kuri rodo savo jėgą tarptautinėje
arenoje, mano, kad jai pakaks jėgų galiausiai pasiekti savo.
„Mes galime toliau daryti švelnų spaudimą, nes Rusijoje esant
palankiai situacijai, turime laiko", - pridūrė G. Jevstafjevas.