„Svarbus neatidėliojamas, atviras, iš bendrų pozicijų (Europos)
bendrijos dialogas su Rusija“, - pareiškė T.H.Ilvesas ketvirtadienį
vykusiame susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu
Steinmeieriu, pranešė agentūrai „Interfax“ prezidento spaudos tarnyba.
„Estija stengiasi atkurti su Maskva normalius diplomatinius santykius,
mes norime įgyvendinti dar kelias sutartis, kurios atneštų praktinės naudos
abiejų šalių gyventojams“, - pažymėjo valstybės vadovas.
T.H.Ilvesas ir F.W.Steinmeieris taip pat paragino Gruziją ir Moldovą
eiti „Europos keliu“.
„Svarbu Gruzijai ir Moldovai padėti sureguliuoti neišspręstus
konfliktus, ir tam būtina tarptautiniu mastu paremti šių valstybių
teritorijos vientisumą“, - sakė Estijos valstybės vadovas.
Tuo tarpu Estijos ministras pirmininkas Andrus
Ansipas ir užsienio reikalų ministras Urmas Paetas atmetė kai
kurių rusų politikų siūlymus, kad būsimo Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED)
saugumą užtikrintų Rusijos karinio jūrų laivyno (KJL) laivai ar ginkluotos
formuotės.
„Nei vokiečiai, nei kas nors kitas čia Baltijos jūroje nemano, kad kai
kurių Rusijos politikų teiginiai šia tema yra išmintingi“, - pareiškė
U.Paetas komentuodamas ketvirtadienį Estijoje vykusių derybų su Vokietijos
URM vadovu rezultatus.
„Įvairių trasų ir vamzdynų po vandeniu nutiesta daug, bet niekas
niekur palei vamzdynus nei povandeniniais laivais, nei laivais vandens
paviršiuje jų nesaugo“, - pridūrė jis žurnalistams.
Jam visiškai pritarė ir premjeras A.Ansipas.
„Mes nepritariame tam, kad dujotiekio apsaugai būtų naudojami
povandeniniai laivai arba kad „Gazprom“ turėtų savo armiją“, - sakė jis.
O Estijos prezidentas mano, kad tiesiant Šiaurės Europos
dujotiekį (ŠED) negalima lyginti Baltijos jūros sąlygų su kitomis jūromis.
„Turėdami galvoje ypatingas Baltijos jūros sąlygas ir jos statusą,
negalime lyginti jos su kitomis jūromis, kur anksčiau buvo tiesiami
dujotiekiai“, - pareiškė T.H.Ilvesas ketvirtadienį vykusiame susitikime Franku-Walteriu Steinmeieriu, pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Anksčiau Rusija, atmesdama Estijos nuogąstavimus dėl ekologinio
saugumo Baltijos jūroje tiesiant ŠED, ne kartą pabrėžė, kad turi daug
dujotiekių tiesimo kitose jūros patyrimo, kurį ketina panaudoti ir tiesdama
ŠED.
Rusijos ir Vokietijos bendrovė „Nord Stream“ taip pat kreipėsi į
Estiją su oficialiu prašymu leisti ištirti jūros dugną Estijos ekonominėje
zonoje, nes jūros dugnas Suomijos zonoje, kur anksčiau buvo ketinama tiesti
dujotiekį, pasirodė esąs labai akmenuotas ir nelygus.
Estijos URM yra pranešęs, kad atsakymas į šį prašymą bus duotas,
remiantis Estijos įstatymais, per keturis mėnesius arba šių metų rudenį.
Savo ruožtu T.H.Ilvesas per susitikimą su Vokietijos URM vadovu
pažymėjo, jog alternatyvinio dujotiekio tiesimo jūroje Estijos ekonominėje
zonoje idėja „dar labai preliminari, kad apie ją būtų galima išsamiai
kalbėti, pirmiausia reikia atlikti ekologinius tyrimus“.