N.Sarkozy, vėl primindamas buvusio šalies prezidento Charles'io de
Gaulle'io propaguotas idėjas, sakė norintis matyti stiprią
prezidento instituciją ir su griežtu valdžių atskyrimu, kad Prancūzijos
institucijos būtų „nepriekaištingos“.
Kartais Prancūzijoje neišvengiama painiavos dėl valdžios padalijimo
tarp prezidento, ministro pirmininko ir parlamento, tačiau N.Sarkozy sakė,
kad, jo nuomone, daugiausiai galių turėtų būti sutelkta valstybės vadovo
rankose.
„Noriu, kad prezidentas vadovautų ir būtų labiau atskaitingas“, - sakė
N.Sarkozy šalies šiaurės rytuose esančiame Epinalio mieste, kur prieš 61
metų Ch.de Gaulle'is taip pat pasakė svarbią kalbą, reikalaudamas suteikti
prezidentui daugiau galių.
Po kurio laiko rinkėjai referendume atmetė Ch.de Gaulle'io pasiūlymus
ir projektas dar vieną dešimtmetį nebuvo įgyvendintas.
Pasak N.Sarkozy, kad būtų padidinta prezidento atsakomybė, jis
„mažiausiai kartą per metus turėtų kreiptis į parlamentą“. Be to, pridūrė
jis, valstybės auditas turėtų nuodugniai tikrinti prezidento išlaidas, kad
būtų užtikrintas visiškas skaidrumas.
N.Sarkozy pranešė, kad politikų ir ekspertų komisija, vadovaujama jo artimo sąjungininko, buvusio premjero Edouard'o Balladuro, iki lapkričio 1 dienos pateiks jam konkrečius pasiūlymus.
Jis išreiškė viltį, kad įtakingiausi kairiųjų politikai taip pat
prisijungs, nors opozicijoje esantys socialistai buvo įspėti vadovybės, kad
gali būti laikinai pašalinti iš partijos, jei bendradarbiaus.
Socialistų lyderiai sako, kad reformą turėtų aptarti parlamento
komitetas, ir įspėjo, jog pasinaudos savo blokavimo galiomis, jei jų
netenkins galutinis rezultatas.
“Respublikinė monarchija“
N.Sarkozy leido aiškiai suprasti, kad nenori naujos politinės
santvarkos Prancūzijoje, tačiau pabrėžė, jog dabartinės 49 metus
gyvuojančios Penktosios Respublikos institucijos turi būti pritaikytos prie
pasikeitusio pasaulio.
„Nenoriu pridėti institucinio neapibrėžtumo prie mūsų šalį
varginančios tapatumo krizės. Nenoriu keisti tarp mūsų institucijų
nusistovėjusio esminio balanso. Nenoriu užversti Penktosios Respublikos
istorijos puslapio“, - sakė jis.
Penktoji Respublika, įkurta per Ketvirtosios Respublikos parlamentinę
sistemą paralyžiavusį nepriklausomybės karą tuometinėje prancūzų kolonijoje
Alžyre, yra „respublikinė monarchija“, kurios pagrindiniai skiriamieji
bruožai yra stipri prezidento institucija, paklusni įstatymų leidžiamoji
valdžia ir centralizuota valstybė.
Tačiau ankstesni prezidentai Francois Mitterrand'as ir Jacques'as Chiracas buvo įpratę dominuojantį
vaidmenį perleisti savo ministrams pirmininkams ir atleisdavo vyriausybes, o ne patys prisiimdavo kaltę reikalams pakrypus bloga linkme.
N.Sarkozy pažadėjo, kad nuo šiol jis prisiims atsakomybę už nesėkmes,
ir sakė, jog būti atkurti visuomenės pasitikėjimą politikos elitu.
Prezidentas atmetė prielaidas, kad Prancūzijai reikėtų tokio tipo
prezidento institucijos, kokia yra Jungtinėse Valstijose, pabrėžęs, kad jam
svarbu atstovauti visai tautai, o ne vienai politinei frakcijai.
„Manau, Prancūzija pasirengusi tokiai evoliucijai“, - sakė jis.
Tačiau N.Sarkozy pasiūlė leisti prezidentams dirbti tik dvi
kadencijas, kaip yra Jungtinėse Valstijose. Dabar Prancūzijos vadovo
kadencijos laikas neterminuotas.
„Manau, kad ta energija, kurią kažkas skiria tam, kad ilgiau
išsilaikytų (poste), nėra nukreipta į darbą. Buvau išrinktas dirbti, ne
ilgai išsilaikyti poste“, - sakė jis auditorijai.