Prezidento spaudos tarnybos išplatintame pareiškime sakoma: „Rusijos
prezidentas V. Putinas pasirašė dekretą „Dėl Įprastinės ginkluotės
Europoje sutarties ir su ja susijusių tarptautinių sutarčių galiojimo
Rusijos Federacijoje pristabdymo“.
Kaip nurodoma dokumente, įsakas priimtas „ryšium su ypatingomis
aplinkybėmis, susijusiomis su 1990 metų lapkričio 19 dienos Įprastinės
ginkluotės Europoje sutarties turiniu, paliečiančiomis Rusijos Federacijos
saugumą ir reikalaujančiomis imtis neatidėliotinų priemonių“.
Pasirašyta 1990 metais ĮGES laikoma viena iš svarbiausių po šaltojo
karo pasirašytų saugumo sutarčių, ji apriboja ginkluotųjų pajėgų ir
įprastinės sunkiosios ginkluotės panaudojimą, numato priemones, skirtas
pasitikėjimui stiprinti, skaidrumui ir bendradarbiavimui tarp sutarties
dalyvių garantuoti.
Rusija teigia, kad sutartis paseno ir nepagrįstai varžo Rusijos
kariuomenės judėjimą savo teritorijoje. Maskva tvirtina, kad šis dokumentas
neatspindi padėties pasaulyje po šaltojo karo.
Sprendimas pristabdyti
dalyvavimą vykdant Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį yra
motyvuotas tuo, kad dėl sutarties susidariusi situacija neatitinka Rusijos
saugumo interesų, sakoma šeštadienį išplatintame Rusijos užsienio reikalų
ministerijos pareiškime.
„Rusijos paskelbtas moratoriumas nereiškia, kad mes užtrenkiame duris
tolimesniam dialogui. Jeigu mūsų iškelti klausimai bus išspręsti, bus galima
pakankamai greitai užtikrinti kolektyvinį sutarties nuostatų vykdymą", -
pažymi Rusijos URM.
„Mes seniai perspėjome ĮGES dalyvius, kad tokia situacija neatitinka
Rusijos interesų saugumo ir negali tęstis be galo. Tačiau konstruktyvaus
atgarsio į mūsų teisėtą susirūpinimą ir konkrečius siūlymus taisyti padėtį
mes kol kas nesulaukėme", - sakoma URM pareiškime.
Dokumente sakoma, kad „sprendimas pristabdyti sutarties vykdymą neturi
precedento naujausioje Rusijos istorijoje".
„Praktiškai bus laikinai sustabdomas informacijos teikimas, priėmimas
ir inspekcijų vykdymas. Sustabdymo laikotarpiu Rusija nebus susaistyta ir
kokiais nors įprastinės ginkluotės limitais. Tačiau realus rusiškos karinės
technikos kiekis priklausys nuo karinės ir politinės situacijos pokyčių", -
teigia URM.
Pareiškime sakoma, kad „ĮGES savo dabartiniu pavidalu yra beviltiškai
pasenusi. Pakanka pasakyti, kad ji buvo pasirašyta 1990 metais ir išplaukė
iš dviejų priešingų karinių sąjungų - NATO ir Varšuvos sutarties. Nuo to
laiko Varšuvos sutartis nustojo egzistuoti. Nėra ir Sovietų Sąjungos. O
buvusios SSRS sąjungininkės įstojo į NATO. 1990 metų ĮGES neatsižvelgia į
visus šiuos pokyčius", - teigia URM.
Maskvos manymu, „neteko bet kokios prasmės ir rusiškos ginkluotės
kiekio apribojimai įvairiose mūsų šalies dalyse, šiandien jie tik trukdo
efektyviau kovoti su tarptautiniu terorizmu".
URM pabrėžė, kad 1999 metais Rusijos iniciatyva Stambule buvo
pasirašyta adaptuota ĮGES, kuri „tam tikru lygiu ištaisė susidariusius
iškraipymus".
Atnaujintoje sutartyje buvo numatomi ginkluotės apribojimai kiekvienai
konkrečiai valstybei.
„Tačiau Vakarų partneriai, prisigalvoję pretekstų, jau daugiau kaip
septynerius metus neleidžia šiai sutarčiai įsigalioti. Maža to, išsiplėtus
NATO, aljanso šalys, kartu paėmus, viršijo senojoje ĮGES numatytus
apribojimus bloko ginkluotės kiekiams... Visa eilė naujų NATO narių iki šiol
nėra prisijungę prie ĮGES", - sakoma URM pareiškime.
NATO valstybės atsisakė ratifikuoti 1999 metų adaptuotą ĮGES tuo
pagrindu, jog Maskva nesilaikė Stambule priimtų įsipareigojimų išvesti savo
pajėgas iš Gruzijos bei Moldovos.
V.Putino atkaklus noras, kad visos šalys ratifikuotų ĮGES, yra ypač
nukreiptas trijų Baltijos valstybių - kadaise priklausiusių SSRS, o dabar
įstojusių į NATO ir nedalyvaujančių ĮGES - adresu.